Rugpjūčio mėnesį 11 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 31 proc. - pablogėjo, 58 proc. - nepasikeitė (liepą - atitinkamai 10 proc., 31 proc. ir 59 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 14 proc. gyventojų, kaip ir liepos mėnesį, vylėsi, kad ji pagerės, 22 proc. manė, kad suprastės. 60 proc. gyventojų vertinimu, jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis, pranešė Statistikos departamentas.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 17 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, po 41 proc. - kad pablogėjo ar nepasikeitė (liepos mėnesį - atitinkamai 18, proc., 41 proc. ir 40 proc.). Kas penktas gyventojas (20 proc.) prognozavo, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 30 proc. - kad pablogės, 47 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (liepą - atitinkamai 21 proc., 30 proc. ir 46 proc.).

Rugpjūčio mėnesį 15 proc. gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 43 proc. prognozavo, kad jis ir toliau augs (liepos mėnesį - atitinkamai 18 proc. ir 43 proc.).

Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesius gyventojai vertino šiek tiek optimistiškiau nei liepos mėn. Gyventojų, nesitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis sumažėjo nuo 34 proc. iki 31 proc., o besitikinčiųjų nors kiek sutaupyti padidėjo nuo 27 proc. iki 29 procentų.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūčio mėnesį skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 16, kaime - minus 19.