Lietuva priešinasi viskam – atliekų deginimui ir sąvartynų statybai, naujai atominei ir skalūnų dujų žvalgybai. Bet koks didesnis ir svarbesnis projektas tampa neįmanomas. Kelių suinteresuotų žmonių grupė sugeba įtikinti visuomenę, tuo metu pati valstybė dažniausiai pralaimi ir argumentų, ir viešųjų ryšių kovą. Ir, svarbiausia, beveik niekada nepadaro išvadų. Kodėl grupė garsiai rėkiančių sugeba įrodyti savo tiesą, o valstybei lieka pamotės-kenkėjos vaidmuo?

Žygaičių miestelio gyventojai surinko apie 3000 parašų. Jie priešinasi, kad jų apylinkėse būtų vykdoma skalūnų paieška. Protestuotojai tvirtina nenorintys, kad gamta būtų užteršta.

Į tokius skundus kaip mat sureagavo Seimo Aplinkosaugos komitetas, pareikalavęs, kad Vyriausybė procesą stabdytų, prašoma kreiptis į prokurorus, kad šie gintų viešąjį interesą – esą turima duomenų, kad Amerikoje išgaunant skalūnų dujas neišvengta geriamo vandens taršos.

„Pabandykim įsivaizduoti, kaip atrodys šitas kampelis nuo Tauragės iki pajūrio. Tai yra baisu“, – įsitikinęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Vilniaus universiteto mokslininkai tik pečiais gūžčioja: Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje būta incidentų, tačiau ne dėl dujų išgavimo technologijos, o dėl liberalių aplinkosaugos reikalavimų, kurie Europos Sąjungoje labai griežti.

„Tai [buvo] paprasčiausiai techninių reikalavimų nesilaikymas vienoje ar kitoje vietoje“, – tvirtina VU Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius habil. dr. Saulius Šliaupa.

Dabar skandalas sukasi apie konkursą, kurį vasarą paskelbė Geologijos tarnyba. Sutartį su konkurso laimėtoju planuojama pasirašyti kovo mėnesį. Paaiškėjo, kad dalyvauti panoro vienintelė bendrovė „LL investicijos“. Jos dalininkė – Jungtinių Valstijų milžinė „Chevron“.

Geologijos tarnybos vadovas sako, kad „LL investicijos“ jau šešerius metus vykdo skalūnų naftos žvalgybą plote, į kurį patenka minėtieji Žygaičiai. Šiai veiklai licenciją „LL investicijoms“ išdavė dar Gedimino Kirkilo Vyriausybė. Dabar vyksta konkursas dėl ploto, kuris keliolika kilometrų piečiau nutolęs nuo Žygaičių. Tad kodėl tiek ilgai ramiai stebėję vykdomą skalūnų žvalgybą žmonės staiga sukruto? „Chevron“ atstovai tikina, kad dirba nekenkdami gamtai.

„Mes dirbame skaidriai, laikydamiesi aukščiausių aplinkosaugos standartų, ir tikimės susikalbėti su vietos bendruomene“, – sako  „Chevron“ Europos, Eurazijos ir Viduriniųjų Rytų žvalgymo ir gamybos prezidentas Jay Johnsonas.

Amerikoje, kur „Chevron“ išgauna skalūnus, dujos keturis kartus pigesnės nei Europai parduoda „Gazprom“. Tačiau išžvalgyti, ar Lietuva turi skalūnų dujų, prireiks penkmečio, dar antra tiek laiko – įvertinti, ar surastų klodų gavyba pelninga, o dujas išgauti pradėtų taip pat ne iš karto. Tad laiko praeis nemažai, tačiau nieko neveikdami rizikuojame likti sėdėti it šuo ant šieno.

„Toks stiprus pasipriešinimas pačioj pradinėje stadijoje, kai kalbame apie mokslinius tyrimus iš tikrųjų verčia susimąstyti, ar tas nuogąstavimas yra nulemtas kažkokių objektyvių priežasčių, ar jis nulemtas, sakykime, monopolininko siekio riboti konkurenciją nuo pat pradžių“, – svarsto VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Arūnas Molis.

Atrodytų, kad lietuviai turėtų sveikinti Vyriausybės siekius ieškoti pigesnių išteklių, tačiau sukilo prieš.

„Yra paleista tokia paranojinė sąmonė. Tai gal pasverkim, kas yra geriau: sėdėti ant skalūnų, ant aukso krūvos ir jos nekapstyti dėlto, kad tai sujauks ramų poilsį 10–50 žmonių? Tada mes tarsi prarandam tą socialinį bendrą interesą, dėl kurio šitie dalykai ir daromi.

Juk skalūnai nėra Žygaičių kaimo nuosavybė, tai dalykas, kuris reikalingas visiems Lietuvos piliečiams. Ir tada, kai mes nekomunikuojam tokiais per socialinį interesą paaiškinamais dalykais, atsiranda pačios paradoksaliausios istorijos“, – teigia grupinės psichoterapijos asociacijos prezidentas doc. dr. Gintaras Chomentauskas.

Kol kas Vyriausybės institucijos šiame informacijos kare dar nepajudino nė piršto. „Chevron“ atstovai šią savaitę pradėjo susitikimų maratoną.

„Šiuo atveju visuomenė turi suprasti, kad kartais įsiklausydama į vieno rėksnio balsą, ji aukoja žymiai svarbesnius interesus, o valdžios vyrams aš patarčiau nuolat iškelti alternatyvą, dėl ko tai daroma ir kas bus, jeigu vienas ar kitas projektas nebus įgyvendintas, kaip tai paveiks mūsų ekonominius interesus“, – tvirtina G. Chomentauskas.

Gandus apie skalūnų dujų šmėklą Žemaitijoje leidžia Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Jos vicepirmininkas Tomas Tomilinas visai neseniai drauge su Maskvai draugiškais Latvijos aktyvistais rengė protesto akcijas prieš kitą Lietuvai svarbų projektą – Visagino atominę elektrinę.

Nuotraukoje, paviešintų portalo kompromat.lv, vienas jų, neseniai su T. Tomilinu matytas prie Seimo, – Jurijus Zaicevas – spaudžia ranką vienam iš Kremliaus propagandos vanagų Modestui Kolerovui.

Kai kas sako, kad referendumu prieš Visagino atominę elektrinę buvo labai suinteresuotas Kaliningrado srityje atominę statantis „Rosatom“. Tą referendumą Andriaus Kubiliaus Vyriausybė pralaimėjo ir dabar Visagino projekto likimas pakibo.

Beje, Tauragės rajonas su visais Žygaičiais patenka į Kaliningrado srityje statomos atominės elektrinės 30 km poveikio zoną, tačiau neteko girdėt, kad dėl to žalieji Žygaičių apylinkėse skambintų radiacijos pavojaus varpais.