Šalies ekonomikos skatinimo planas, kuris turi skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, būtinas, tačiau jis kol kas ne itin veiksmingas, teigia Valstybės kontrolė.

„Ūkio ministerijos vykdomos Ekonomikos skatinimo plano priemonės, skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, iš esmės buvo svarbios ir reikalingos, tačiau esant ekonominei krizei jos yra nepakankamai veiksmingos dėl per ilgai trunkančio jų įgyvendinimo ir palyginti nedidelių verslą pasiekusių kreditų sumų,“ – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. 

Buvo numatyta teikti paskolas, valstybės garantijas už paskolas ir dalinai kompensuoti paskolų palūkanas. Iš Ekonomikos skatinimo plane verslo galimybėms išplėsti numatytų 2,1 mlrd. Lt 2009 metais ūkio ministro įsakymais paskirstyta 1,2 mlrd. Lt, o rinką faktiškai pasiekė 155 mln. Lt.

"Šios priemonės praėjusiais metais patenkino tik labai nedidelę kreditų poreikio dalį ir negalėjo atstoti bankų skolinimo sumažėjimo, kuris 2009 m. sudarė apie 4,99 mlrd. Lt., todėl šių priemonių sukurta nauda negalėjo iš esmės pakeisti bendros ekonominės padėties Lietuvoje", - teigiama pranešime.

Vyriausybė įsipareigojo iki 2011 m. pabaigos nacionalinę administracinę naštą verslui sumažinti 30 proc. Buvo žadama naikinti nebūtinus teisės aktus, mažinti besidubliuojančių ir kontroliuojančių institucijų skaičių, sumažinti verslininkų išlaidas mokesčių, darbo santykių, statistikos ir kitose srityse.

"Vadinamoji Saulėtekio komisija pateikė Vyriausybei 55 pasiūlymus biurokratinei naštai mažinti, tačiau iš jų 2009 metais įgyvendinti tik 8, todėl verslo aplinka keičiasi lėčiau, nei norėtų verslo subjektai", - praneša Valstybės kontrolė. 

Išanalizavę Ekonominio skatinimo plano įtaką darbo vietų išsaugojimui auditoriai konstatavo, kad ji buvo minimali, nes plane numatyti tikslai nebuvo pasiekti – priemonės nesustabdė didėjančio įmonių bankrotų skaičiaus, spartaus nedarbo augimo Lietuvoje.

Be to, Ūkio ministerija nenustatė vertinimo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kokią įtaką darbo vietų išsaugojimui turės ESP, o kiek darbo vietų bus išsaugota pačių verslininkų. Didesnį ekonomikos atsigavimą užtikrintų naujų darbo vietų kūrimas. Šį prioritetą Ūkio ministerija numatė 2010 metų prioritetiniuose darbuose.

Valstybiniai auditoriai taip pat turėjo pastabų dėl to, kad daugelis ESP numatytų priemonių yra deklaratyvios, nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ar apskaičiuoti jų vykdymo rezultatą.

Kaip gerąją praktiką auditoriai išskyrė Ūkio ministerijos viešumo siekį – kaip įgyvendinimo kontrolės ir savikontrolės įrankį.