Lietuvos banko vadovas teigia, jog komercinių bankų pelnas pernai buvo toks, kaip ir prieš krizę, tačiau paskolų portfelis sumažėjo. Pastarasis, anot Vito Vasiliausko, šiemet gali augti nebent „minimaliai“.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai pernai uždirbo 1,14 mlrd. litų bendro pelno, pranešė centrinis bankas. 2010 metais bankų bendri nuostoliai siekė 276,2 mln. litų.

„Optimistiškai atrodantį rezultatą daugiausia lėmė sumažėjęs atidėjimių blogoms paskoloms poreikis, nes nemažai klientų, kurie buvo laikyti beviltiškais, įrodė savo galimybes vykdyti įsipareigojimus. Tai parodo, kad krizės įkarštyje klientų mokumas buvo vertintas itin konservatyviai“, – pranešime spaudai teigė V.Vasiliauskas.

Anot centrinio banko, komercinių bankų veiklos rezultatas – artimas rekordiniam, kuris buvo ekonomikos pakilimo metu 2007 metais. Tačiau, kitaip nei piko metais, pelną labiausiai didino ne augančios veiklos apimtys, o kiti veiksniai.

Pasak LB vadovo, pelnui didelės įtakos padarė ir dviejų bankų iš naujo įvertintos investicijos į pelningai veikti pradėjusias išperkamosios nuomos įmones.

Bankų veiklos rezultatą gerino ir didesnės grynosios palūkanų pajamos. Jos pernai padidėjo 14 proc. iki 1,3 mlrd. litų. Anot centrinio banko, tai nulėmė ne aktyvesnis skolinimas, o mažėjusi kaina, kurią bankai mokėjo už indėlius ir kitus piniginius išteklius.

2011 metų bankų veiklos rodiklus labai paveikė banko „Snoras“ žlugimas. Bankui atėmus veiklos licenciją, bendras bankų valdomas turtas smuko 2,7 mlrd. litų, arba 3,3 proc. – iki 78,9 mlrd. litų. Skaičiuojant tik šiuo metu veikiančių bankų turtą, per 2011 metus jis augo 6,7 proc., arba 4,9 mlrd. litų.

Tuo tarpu indėlių „kreivė“ pernai kryptį keitė keletą kartų. Anot Lietuvos banko, po nedidelio jų mažėjimo pirmąjį pusmetį antrąjį indėliai nuosekliai augo ir iki „Snoro“ bankroto buvo pasiekę istoriškai rekordinę sumą. Sustabdžius „Snoro“ veiklą, indėlių suma sumažėjo, tačiau „indėlininkų išgąstis buvo trumpalaikis“ ir jau gruodžio mėnesį, pradėjus mokėti draudimo išmokas, indėliai pradėjo grįžti į bankus.

2011 metų pabaigoje bankuose buvo 43,2 mlrd. litų indėlių – 2,2 mlrd. litų, arba 5 proc. mažiau nei metų pradžioje. Eliminavus „Snoro“ įtaką, augimas būtų 10,3 proc., arba beveik 4 mlrd. litų.

„Testavimą ekstremaliomis sąlygomis bankų sektorius atlaikė ir įrodė esąs pasirengęs atremti tiek realius iššūkius, tiek ir informacinius išpuolius, kurių pasitaikė ne vienas. Jis tapo skaidresnis, todėl – sveikesnis ir patikimesnis“, – įvertino V.Vasiliauskas.

Anot centrinio banko, pernai bankai vis dar buvo konservatyvūs kredituodami klientus, tačiau „pagyvėjimas teikiant paskolas buvo akivaizdus“. Antrąjį pusmetį naujų paskolų srautas kelis mėnesius iš eilės viršijo grąžinamų paskolų srautą.

„Tiesa, to nepakako, kad bendras metų rezultatas būtų teigiamas: veikiančių bankų paskolų portfelis, neįskaitant “Snoro„, per 2011 m. smuktelėjo apie 0,3 proc. - iki 53,9 mlrd. litų. Tačiau šis sumažėjimas buvo nepalyginamai nuosaikesnis nei 2009 ir 2010 metais, kai paskolų portfelis atitinkamai susitraukė 9,9 mlrd. litų ir 3,2 mlrd. litų“, – rašoma pranešime.

„Kalbėdamas apie kreditavimą 2012-aisiais būčiau nuosaikus optimistas. Jei paskolų portfelis šiemet ir augs, tai minimaliai. Kreditavimą pristabdys augimo pagreitį sumažinusios Lietuvos ir pagrindinių jos prekybos partnerių ekonomikos“, – prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

V.Vasiliausko teigimu, bankų sistema pakankamai kapitalizuota ir atitinka ne tik dabartinius, bet ir numatomus pradėti taikyti naujus kapitalo pakankamumo reikalavimus, o kapitalo bazės stiprinimas esą yra aktualesnis patronuojančiųjų bankų neturintiems bankams. Anot V.Vasiliausko, konkretus kapitalo poreikis artimiausiu metu priklausys nuo to, kiek bankai turės padaryti specialiųjų atidėjinių blogoms paskoloms.