Amazonės miškai dažniausiai įvairiose naujienose linksniuojami dėl nesibaigiančių kirtimų. Šie „planetos plaučiai“ turėtų užimti beveik 4 milijonus kvadratinių kilometrų, nors šis skaičius kasmet mažėja. Žurnalas „Nature“ rašo, jog masiniai kirtimai buvo pristabdyti (praėjusiais metais iškirstas tris kart mažesnis plotas, nei 2004-aisiais), tačiau dėl globalios klimato kaitos bei jau padarytos žalos miškams kyla gausybė kitų problemų. Drėgniausiems planetos miškams gresia net didžiulė sausra.

Mokslininkai Amazonės baseiną ir miškus kartais vadina pasaulio laukinės gyvūnijos sostine. Šie atogrąžų miškai – tai namai tokiam kiekiui gyvūnų, kad tyrinėtojai turbūt niekuomet nesugebės visų jų atrasti.

Tačiau verslininkams ir ūkininkams nelabai rūpi retos rūšys. Amazonės baseino miškai buvo kertami ne tik dėl medienos, bet ir todėl, kad ekonomiškai stiprėjančios Brazilijos ūkininkai turėtų kur auginti savo produkciją. Paskutinės studijos duomenimis besaikus kirtimus pavyko pristabdyti.

Tačiau Ericas Davidsonas iš Miškų tyrimo centro pastebi, kad šio regiono miškų sausasis sezonas ilgėja. „Miškas turėtų būti atsparus klimato pokyčiams. Tačiau kai kinta viso pasaulio klimatas, keičiasi žemės plotų paskirtis, auga tarša dėl medienos pramonės bei dažniau kyla gaisrai – visų šių priežasčių kompleksas padaro miškų ekosistemą pažeidžiamą ir veda į jų nykima“, - teigė jis.

Taigi mokslininkai labiausiai nerimauja dėl šių procesų Amazonėje:

Sausrų – tikrai neįtikėtina problema „lietaus miškuose“. Dėl kintančių šiltųjų srovių vienu metu miškai išgyvena sausras, o kitu metu – stiprų lietų atnešantį potvynius. Didieji medžiai gali pasiekti gruntinius vandenis ir atlaikyti nepalankų klimatą. Tačiau 2005-aisiais pietvakarių Amazonės miškams smogusi sausra pakirto ir juos – nudžiūvo dideli miško plotai.

Gaisrų – kurie yra sausrų padariniai. Tūkstančiai kvadratinių kilometrų miško išdėgė 1998-aisiais, sausrų metu. Tačiau, kad ir kaip keistai skambėtų, gaisrai šiame regione gali turėti ir teigiamą efektą. Į atmosferą kylantys dūmai turi įtakos būsimiems krituliams. Lyja mažiau, todėl sparčiau gali augti nauji medžiai jau susenusių ar nuvirtusių medžių vietoje. 

Keičiama žemės paskirtis – Brazilija pirmauja tarp sojų pupeles eksportuojančių šalių ir jos ūkininkai stengiasi rasti plotų šiems augalams auginti. Šiandien dauguma ūkininkų įtikinti bent dalyje turimos žemės palikti augantį mišką. Tačiau mokslininkai skaičiuoja, kad jei bus iškirsta 40 proc. Amazonės baseine augančių miškų, likusi dalis pradės merdėti. 

„Šiltnamio efekto“ dujų – mokslininkai mėgsta Amazonės miškus vadinti anglies dvideginio „kriaukle“. Kol kas šie plotai sugeria, galima sakyti, viso pasaulio į aplinką išmestas klimato atšilimą skatinančias dujas. Be jų klimatas žemėje šiltų daug sparčiau. Gera naujiena – nepaisant viso to, ką žmonija jiems padarė, šio regiono miškai vis dar didžiuliais „siurbia“ iš atmosferos anglies dioksidą. Kiek blogesnė – jei sistema bus sutrikdyta, regionas gali tapti ne žmonijos sąjungininku, bet priešu. Mokslininkai mano, jog miškai gali ir išskirti anglies dvideginį kas žmonijai būtų visai ne į naudą.

Šis regionas – sudėtinga sistema, kur ne taip jau lengva susigaudyti kas ir kodėl vyksta ir kokių tai gali turėti padarinių. Tačiau aišku, jog bent jau atsakymo į pastarajį klausimą, geriau nelaukti ir nesužinoti.