Saulę stebinti NASA observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) praėjusį penktadienį, sausio 11 d., 11.11 val. Lietuvos laiku Saulės paviršiuje užfiksavo, kaip besiformuojanti ir Žemės pusėn besisukanti didžiulė dėmė AR1654 pasiuntė įspėjamąjį superkarštos plazmos žybsnį.
Tai buvo M1 kategorijos (vidutinės galios) žybsnis, nukreiptas ne tiesiai į Žemę. Tiesa, „Spaceweather.com“ atkreipia dėmesį, jog saulės dėmė AR1654 yra besiformuojanti, didėjanti ir „jau dabar besisvaidanti M kategorijos žybsniais“. Kas bus toliau?
„Ši dėmė gręžiasi Žemės pusėn, - rašoma minėtame portale. – Kadangi ji auga, kartu didėja ne tik naujų žybsnių šansai, bet ir tikimybė, kad tie žybsniai bus pasiųsti į mūsų planetos pusę. AR1654 gali būti saulės dėmė, kuri sudrums pastaruoju metu santykinai ramius kosminius orus Žemės apylinkėse.“
Manoma, kad šiemet Saulė turėtų pasiekti 11 metų ciklo aktyvumo piką. Daugiausiai įtakos Žemei turi galingiausi – X kategorijos – žybsniai. Po jų Žemę gali pasiekti agresyvūs didelės energijos plazmos dalelių srautai, kurie susidūrę su Žemės magnetiniu lauku, sukelia geomagnetines audras. Vidutinio galingumo M kategorijos žybsniai pavojingesni tik poliariniams regionams. Silpniausi C kategorijos žybsniai žymesnių pasekmių nepalieka.
Naujausi komentarai