Na štai, atvertėme naujųjų metų kalendorių. Diena tapo ilgesnė visom 10 minučių. Gamtoje didysis lūžis prasidėjo per Kalėdas. Tada buvo duotas startas naujam gamtos metų ciklui.

Naujuosius sutikome lietui lyjant. Nuo Kalėdų prasidėjęs atlydys tęsiasi iki šiol. Jis niekais pavertė beveik mėnesį žiemos darytus darbus. Visų pirma ištirpo sniegas laukuose, nupliko kalvų viršūnės. Dabar laukuose sniego beliko grioviuose, žemumėlėse – tik ten, kur jį sunešė, suskraidino gruodžio vidurio pūga.

Tiesa, miškuose sniego dar gausu. Jeigu naktį ištinka laipsnio, kito šaltukas, jis pasidengia traškančia plutele.  Ji ne tokia aštri ir pavojinga, kaip žiemos vidury, tačiau einant braška po kojomis.

Po sniegu žemė neįšalusi, teka vandens srovelės. Tebėra gyvi visi mažieji upeliai. Na o didžiosios upės, sulaukusios paskutinio lietaus vandens, staiga ištvino, pakilo jų lygis. Nemuno žemupyje prasidėjo žiemos potvynis.

Gamtoje ypatingų naujienų nėra. Tiesa, gruodžio 28-ąją, prieš Naujuosius metus, Vilniuje prie lesyklos pragydo didžiosios zylės patinėlis. Jo tilindžiavimas gal ir nebuvo toks skardus, kaip pavasarį, tačiau tikrai nežiemiškas. Gal ir jūs girdėjote taip pinksinčias zyles? Jei taip, turėjo kilti logiškas klausimas: ką gi skelbia paukščiai? Negi ši giesmė liudija žinią, kad žiemos jau nebus? Kur ten. Nesuklyskime, nedarykime tokių išvadų. Paukščiai džiaugiasi dabar esančia situacija, jiems labai patinka dabar atsivėrę žemės plotai ir atsiradęs natūralus lesalas. Juos ypač maloniai nuteikia saulė, o ją regėjome keletą dienų. Beje, saulė labai patinka mums ir visiems gyvūnams.

Dar keletą dienų regėsime panašius kaip dabar, taigi nežiemiškus orus. Ar dar bus žiema? Tuo galime neabejoti. Kada dar jai būti, jei ne dabar. Galvokime apie ją, ruoškimės ir žinokime – nuožmi žiema gali užtrukti dar bent du mėnesius, gal net ilgiau. Nepamirškime lesyklų, neužmirškime ir to, kad žvėrims dar gali prireikti pagalbos. Šiek tiek vėliau.

Dar noriu priminti, kad dabar geriausias metas išvalyti inkilus, iškratyti ir sudeginti juose esančius senus lizdus. Jie paukščiams nereikalingi. Jie mėgsta įsikurti tuščiuose, švariuose namuose. Ir dar. Kaip tik dabar turime sukalti ir iškelti inkilus pelėdoms. Jie iš lentų ar tuščiavidurio stuobrio daromi pusės metro aukščio, viduje skersmuo – 30 centimetrų, landa – 15–16 centimetrų skersmens. Paskubėkime, mes pelėdos jau sugrįžo į savo perėjimo vietas.