Delfinai geba išlikti nuolatos budrūs net dvi savaites, kai miega tik viena jų smegenų pusė, teigia mokslininkai.

Tokia būdrumo būsena leidžia šiems žinduoliams nuolatos saugotis ryklių.

Kitaip nei sausumoje gyvenančių žinduolių, miega tik viena delfinų smegenų pusė, kol kita pusė tuo metu būna aktyvi. Delfinai visada keičia, kuri smegenų dalis miega, kuri būdrauja, rašo Live Science.

„Žmonės po to, kai išbūna aktyvūs daugelį valandų, yra priversti sustabdyti visą savo veiklą ir užmigti. Toks miego poreikis delfinų nevaržo“, – tvirtina biologas Brianas Branstetteris.

Siekdami ištirti delfinų dėmesingumo lygį tuo metu, kai viena jų smegenų pusė ilsisi, mokslininkai analizavo šių žinduolių gebėjimą tirti aplinką.

Delfinai aplinką suvokia naudodamiesi echolokacija – jie skleidžia tam tikrus garsus ir pagal jų aidą nustato, kas yra aplink juos.

Mokslininkai sukonstravo plūduruojančią platformą su aštuoniais įrenginiais, kuriuose buvo įtaisyti garsą priimantys ir jį skleidžiantys davikliai. Kai delfinai naudodamiesi echolokacija aptikdavo įrenginius, šie pamėgdžiodavo nuo tolimų paviršių ataidinčius delfinų skleidžiamus garsus. Tai delfinams sukurdavo iliuziją, kad šalia yra kažkokie objektai.

Mokslininkai analizavo dviejų delfinų – patelės Say ir patinėlio Nay – elgesį, kai jie nuolatos skanuodavo tuos įrenginius. Šie žinduoliai per keletą metų buvo išmokyti pamačius kažkokius objektus atlikti tam tikrą veiksmą su peleku, kad gautų žuvies.

Remdamiesi šiais bandymais mokslininkai pastebėjo, kad delfinai gali sėkmingai naudotis echolokacija atpažįstant arti esančius objektus labai tiksliai ir be jokių pertraukų net 15 dienų.

„Delfinai gali plaukti ir mąstyti nemažai dienų be poilsio ar miego“, – tikina B. Branstetteris.

Šie tyrimai įrodo, kad šie žinduoliai miega tik dalimi smegenų ne tik todėl, kad nenuskęstų, bet ir tam, kad išliktų akyli.