Remiantis daržininkų mėgėjų ir mokslo patirtimi, nerekomenduojama kasmet auginti tas pačias daržoves toje pačioje daržo vietoje. Kad pavasaris netaptų galvosūkiu, kas pernai augo vienoje ar kitoje daržo vietoje, pravers jo planelis.

Mėgėjų gretos tankėja

Artėja pavasaris. Sušilus orams, pradžiūvus dirvai, daugelis kauniečių savaitgaliais darbuosis prie namų ar sodo bendrijose esančiuose daržuose. Nors parduotuvėse gausu įvairiausių šviežių daržovių, tačiau daržininkų mėgėjų skaičius vis vien auga, nes skaniausia tai, kas užauginta savame darže (bent jau mums taip atrodo). Tačiau ne visi žinome, ką ir kaip auginti, kad mūsų užaugintas derlius būtų gausus ir kokybiškas.

Anot Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr. Audronės Žebrauskienės, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių derliaus gausą ir kokybę, yra tinkama sėja ir sėjomaina, arba augalų eiliškumas tame pačiame lauke.

Prisiminkime sėjomainą

„Jeigu tos pačios šeimos daržovės tame pačiame lauke bus auginamos kasmet arba tarp šių auginimų bus per trumpas laikas , pastebėsime nepageidaujamų reiškinių: plis ligos, puls kenkėjai, sparčiai augs piktžolės, – vardijo A.Žebrauskienė. – Tad verta prisiminti sėjomainą – daugeliui metų suplanuota skirtingų daržovių rūšių auginimo vienoje lysvėje seka. Sudarant daržovių sėjomainą, reikia parinkti tinkamus priešdėlius".

Kas tas priešsėlis? Tai, anot pašnekovės, praeitais metais toje pačioje lysvėje ar didesniame plote augusios daržovės. Remiantis žmonių ir mokslo sukaupta ilgamete patirtimi, nerekomenduojama toje pačioje vietoje metų metais auginti tuos pačius augalus. Teisingai parinkus priešsėlius, galima sumažinti piktžolių, ligų bei kenkėjų paplitimą, jų daromą augalams žalą.

Pasidarykime planelį

„Kasmet auginant tame pačiame daržo plote vis kitas daržoves, jas rečiau puola kenkėjai ir ligos. Lemiamą reikšmę turi ir atskirų daržovių poreikis maisto medžiagoms. Šiuo požiūriu skiriami daug ir mažai maisto medžiagų naudojantys augalai.

Jie ne tik sunaudoja skirtingą maisto medžiagų kiekį, bet ir, turėdami nevienodą šaknų sistemą, maisto medžiagas ima iš skirtingų dirvos sluoksnių. Pvz., agurkai, lapinės, kai kurios svogūninės daržovės daugiau maisto medžiagų paima iš viršutinių dirvos sluoksnių, o šakniavaisiai ir kopūstinės – iš gilesnių. Ankštinės daržovės (pupos, pupelės, žirniai) dirvoje pagausina azoto. Tinkamai kaitaliojant augalus, pagerėja ne tik jų mityba, bet ir dirvos struktūra", – aiškino A.Žebrauskienė.

Kadangi dėl auginamų daržovių gausos sunku tiksliai atsiminti, kuriuose daržo plotuose jos augo, būtina turėti daržo planą. Turint daržo planą, lengviau nuspręsti, kiek ir kokių sėklų, trąšų pirkti.

Tinkami priešsėliai

Svogūninėms daržovėms tiks tie daržo plotai, kuriuose pernai augo ankštinės ir šakniavaisinės daržovės, agurkai.
Agurkus ir kitas moliūgines daržoves (aguročius, patisonus, cukinijas, moliūgus) patartina sėti toje daržo vietoje, kur pernai augo bulvės, pomidorai, svogūnai, šakniavaisinės daržovės.

Ankštinėms daržovėms tinkamiausi priešsėliai yra agurkai, kopūstinės, šakniavaisinės daržovės, pomidorai, svogūnai.
Kopūstinėms daržovėms tiks augti ten, kur pernai derėjo bulvės, agurkai, pomidorai, svogūnai, ankštinės daržovės.
Pomidorams, baklažanams, paprikoms tinkami priešsėliai yra agurkai, ankštinės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės, šakniavaisinėms daržovėms – pomidorai, agurkai, svogūnai, kopūstinės daržovės.

Žalumyninės daržovės (salotoms, špinatams, ridikėliams) geriau augs po agurkų, svogūnų, ankštinių ir kopūstinių daržovių.