Saulė ne tik šviečia ir šildo – ji moka ir supykti. Saulės žybsniai, plazmos pliūpsniai ir elektromagnetinės audros šviesulio paviršiuje gali smarkiai supurtyti nuo technologijų itin priklausomą Homo sapiens pasaulėlį. Siūlome susipažinti su nuožmiausiais Saulės žybsniais per visą astronominių stebėjimų istoriją.

1859 m. Keringtono žybsnis

Keringtono žybsniu vadinamas nutikimas 1859 m. yra pirmasis užfiksuotas Žemėje žalos pridaręs Saulės žybsnis. Geomagnetinė audra prasidėjo rugsėjo 1 d. 11:18 JAV Rytinės pakrantės laiku (+7 val. Lietuvos laiku). Keringtono įvykiu jis pavadintas saulės astronomo Ričardo Keringtono garbei – jis stebėjo žybsnį dirbdamas asmeninėje observatorijoje ir atkreipė dėmesį į dėmes šviesulio paviršiuje. Anot NASA mokslininkų, šis žybsnis yra galingiausias užfiksuotas Saulės žybsnis per pastaruosius 500 metų.

Kaip tvirtina organizacija NOAA, po Keringtono žybsnio naktimis ryškios pašvaistės buvo matomos net pusiaujui artimose platumose (pvz., Karibuose). Žinoma, daugelis yra girdėję apie tos geomagnetinės audros padarytą žalą pasauliniam telegrafo tinklui. Audros būta tokios galingos, jog kai kuriuos telegrafo darbuotojus nupurtė elektros srovė, o iškrovos iš telegrafo linijų kai kur padegė telegrafo popierių ir sukėlė gaisrus, „Space.com“ pasakoja NASA atstovai.

1972 m., Saulės žybsnis prieš „AT&T“

Galingas 1972 m. rugpjūčio 4 d. žybsnis kai kuriose JAV valstijose (viena iš jų - Ilinojus) nutraukė tarpmiestinį telefoninį ryšį. „Po šios geomagnetinės audros bendrovei „AT&T“ teko perkonstruoti transatlantinių kabelių energijos sistemą“, - tvirtina NASA.

1989 m. Elektros energijos tiekimo sutrikimai

1989 m. kovo 13 d. Saulės žybsnis sukėlė avariją Kanados elektros energijos tiekimo sistemoje – be elektros devynioms valandoms liko 6 mln. žmonių. Anot NASA, žybsnis nutraukė elektros energijos tiekimą iš Kvebeko hidroelektrinės ir sudegino keletą transformatorinių stočių Naujajame Džersyje. Tiesa, šis žybsnis savo galingumu nė iš tolo neprilygo rekordiniam Keringtono įvykiui.

2000 m. Bastilijos dienos žybsnis

2000-ųjų liepos 14-ąją, nacionalinės prancūzų šventės dieną Saulėje buvo užregistruotas X5 kategorijos žybsnis, dėl kurio sutriko kai kurių palydovų darbas ir radijo ryšys. Tai yra vienas iš atidžiausiai stebėtų Saulės žybsnių istorijoje ir galingiausias žybsnis nuo 1989 m.

2003 m. Supergalinga Helovino geomagnetinė audra

2003 m. spalio 28 d. Saulė išsviedė didžiulį plazmos kiekį. Saulės audra buvo tokia galinga, jog viršijo saulės žybsnių galią registruojančių zondų jutiklių viršutinę ribą. Jutikliai užstrigo ties viršutine X28 padala, nes didesnio įverčio skalėje nebebuvo. Remdamiesi vėliau gautais duomenimis, NASA mokslininkai nustatė, jog šio Helovino žybsnio galia galėjo siekti maždaug X45 kategoriją. Minėtoji saulės audra buvo tik vienas žybsnis devynių galingų žybsnių serijoje, kuri tęsėsi apie dvi savaites.

2006 m. prieškalėdinis Saulės žybsnis

2006 m. gruodžio 5 d. užregistruotas X9 kategorijos žybsnis maždaug 10 minučių sutrikdė palydovinį ir GPS ryšį. Žybsnio būta tokio galingo, jog jo metu į kosmosą išsviestos energingosios dalelės sugadino palydovo „GOES 13“ rentgeno spindulių kamerą.