Ne taip paprasta atspėti, įminti gamtą. Prognozuoti jos reiškinius ar metų laikų charakterį yra ne mūsų jėgoms. Beje, vargu, ar iš viso tą reikia daryti, galbūt tik neturint ką veikti, ką daryti.

Nuo mūsų spėliojimų nei žiema bus kitokia, nei mums gyventi bus smagiau ir lengviau. Ar negeriau matyti žiemą tokią, kokia ji yra, ja džiaugtis ir žinoti, kad žiemai liko visai nedaug laiko. Juk po keleto dienų – Užgavėnės, o po jų žiema – vis silpnyn, striukyn.

Tiesa, niekada nemenkinkite žiemos galių. Ji atskries su vasario pūgom, sugniauš savo speigu. Jei taip įvyks, laikykitės, tie gamtos vaikai, kurie jau pavargote. Tokie šalčiai pavojingiausi sodams. Tačiau gal labai stiprių speigų nebus. Nespėliokime, gyvenkime ir žvalgykimės.

Kiekvieną ryta, šiek tiek po septintos, jau girdžiu giedančias didžiąsias zyles. Manau, kad ir jūsų lesyklose zylės jau sukruto. Tik paklausykite, kaip skardžiai atrodo jų balsai. Paukščiai neapsigauna, juos sukrusti skatina šviesa. Diena jau tapo ilga, laimėtos dvi šviesos valandos.

Mūsų kasdienės naujienos gali atrodyti tokios nežymios, jas lyginant su nauja žinia – skrydžio iš Afrikos į namus pakilo baltieji gandrai. Jų žiemavietės yra įvairiose Afrikos vietose – nuo Arabijos pusiasalio iki Pietų Afrikos Respublikos. Skrisdami pro Izraelį, Turkiją, Bulgariją ir Ukrainą, gandrai įveikia daugiau kaip 10 tūkst. kilometrų kelią. Jų tikimės antroje kovo pusėje, taigi po pusantro mėnesio. Ar jau laukiame gandrų? Ar ruošiamės juos sutikti?

Dabar pats geriausias metas sutvarkyti gandrų lizdus. Kasmet vasarą, gandrams perint ir auginant jauniklius, nemažai lizdų išvirsta – ne dėl paukščių, o dėl mūsų kaltės. Taip pat pačių paukščių susukti ant elektros perdavimo linijų atramų lizdai gali būti pažeidžiami. Dabar pats metas juos apžiūrėti. Apie lizdus, esančius ant stulpų ir liečiančius laidus, reikia pranešti bendrovės LESTO skyriams. Kitus lizdus teks tvarkyti patiems. Juk gandralizdžiai – dažnos sodybos sudėtinė dalis. Juos sutvarkysime – gandrams bus gera. Gera gyventi bus ir mums.