Plačios apimties tyrimą atlikę Prancūzijos arachnologai įsitikino, jog daugelis vorų turi ne visas aštuonias kojas – nemažai jų daliai trūksta vienos ar kelių kojų. Pasirodo, toks defektas šių nariuotakojų gebėjimų praktiškai neriboja.

Pirmiausiai Aleno Paske (Alain Pasquet) vadovaujama tyrėjų grupė iš Nansi universiteto atkreipė dėmesį, jog maždaug 10 proc. iš keleto tūkstančių stebėtų „Zygiella“ rūšies vorų patelių neturi bent vienos iš aštuonių kojų.

Arachnologai nusprendė patikrinti, kokią įtaką šis defektas turi vorų gyvenimo kokybei. Eksperimente dalyvavo 123 minėtos rūšies vorai: 60 iš jų buvo visiškai sveiki, o 63-ims trūko vienos ar kelių kojų.

Vorams nėra gyvybiškai svarbu turėti visas kojas ©redbubble.com nuotr.

Ekesperimento dalyviai buvo apgyvendinti skirtinguose plastikiniuose konteineriuose. Po kurio laiko buvo tikrinama jų audžiamų voratinklių kokybė. Antroje eksperimento dalyje į konteinerius su vorais tyrėjai įleido musių – tyrėjai stebėjo, kaip sėkmingai vorai jas medžioja.

Šiam vorui išgyventi bus sunkiau ©Myopic Fish/Flickr.com nuotr.

Galiausiai A. Paske su kolegomis priėjo išvadą, jog vienos kojos „deficitas“ vorų aktyvumui ir gyvenimui neturėjo absoliučiai jokios įtakos – kaip ir sveikieji gentainiai, jie audė tokius pat tvirtus voratinklius ir taip pat sėkmingai medžiojo muses.

„Mus tai gerokai nustebino, - neslepia A. Paske. – Mes tikėjomės, jog kojos ar kelių kojų neturėjimas būtinai kaip nors atsilieps vorų įgalumui ir gebėjimams.“

Mokslininkai išsiaiškino, jog rimta kliūtis išgyventi vorui yra trijų ir daugiau kojų netektis – taip traumuoti vorai ausdavo prastesnės kokybės voratinklius.

Rimta kliūtis išgyventi vorui yra trijų ir daugiau kojų netektis ©bmpleiter.blogspot.com nuotr.

Mokslininkai samprotauja, jog galbūt kojų perteklius vorams suteikia tam tikrų išgyvenimo privalumų: aštuonių galūnių komplektacija vorams nėra gyvybiškai svarbi – greičiau tai yra savotiškas kojų komplektas su tam tikra atsarga.