Lokalios mados idėją vystančios Ieva ir Jolanta Lietuvos mados pasauliui geriausiai pažįstamos kaip „LT Identity“ ir „Baltai“ prekės ženklų kūrėjos.

Per paskutinius dešimtmečius duetas į gyvenimą išleido daugiau nei 30 kolekcijų, vienaip ar kitaip kalbėjusias Lietuvai ir apie lietuvius. Jubiliejus yra puiki proga pasižvalgyti po visą jų kūrybos virtuvę, kurioje užvirė dar besikuriančios nepriklausomos Lietuvos mados kultūra bei tradicijos.

„Iš tiesų, kai pagalvoji, mes su Ieva, keleriais metais anksčiau baigę Seržas Gandžiumianas, Sandra Straukaitė, Juozas Statkevičius ir daugelis kitų kolegų realiai turėjome galimybę matyti, kaip kūrėsi ir patiems kurti dabartinę Lietuvos mados kultūrą. Pramonė, nors ir drebančiais pamatais, dar buvo įprastas reiškinys, kuriam dizaineriai kūrė kolekcijas. Mes buvome ruošiami dirbti fabrikams. Tada viskas ėmė keistis, pramonei liko gamyba, o mes tapome kūrėjais. Nuo ko pradėti? Buvo sunku, bet smagu. Galėjome patys diktuotis taisykles, o ši „nauja“ profesija mums tai leido daryti“, – pasakoja J. Rimkutė.

Festivaliai „In Vogue Vilnius“, „ArMada“, vėliau „Dienos mados savaitė“ sukūrė platformą pasirodyti Lietuvos dizaineriams, kuri tuo pačiu garsino dar jauną Lietuvos madą visame pasaulyje. Operos ir baleto teatre 1999 m. vykusiame paskutiniame „In Vogue Vilnius“ savo kolekcijas pristatė tokios legendos kaip Paco Rabanne, Nina Ricci, Pierre'as Cardinas ir Antverpeno mados mokykla. Lietuva tuo metu skaičiavo 9-uosius nepriklausomybės metus.

„Pamenu, kai anuomet mūsų kolekcijos perukai, kurie dėl lėšų stygiaus buvo sulipdyti iš kaži kokių statybinių medžiagų, pradėjo pūkuotis ir tais pūkais padengė kaimyninės dizainerės kolekciją. Ta kaimynė buvo Nina Ricci! Nuo tada mados renginiuose atsirado atitvarai, kaip prevencija tokiems netikėtumams“, – prisimena I. Ševiakovaitė.

Lietuvos madai kuriantis, festivalių tradicija niekur nedingo. 2003 m. „Mados Infekcijoje“ duetas debiutavo su dabar gerai pažįstamu prekės ženklu „LT Identiy“. Būtent „LT Identiy“ pastūmėjo dizaineres leistis į lokalumo paieškas, pritaikant jį šiuolaikiniam žmogui. Pirmojoje kolekcijoje publikai buvo pristatyti marškinėliai, džemperiai, plačios kelnės, pažemintu klynu, taip pat sijonai, sarafanai ir kombinezonai – aukštojoje madoje tada retai sutinkami drabužiai.

„Gilinomės į tautiškumo temą, o ten – žmonės. Ne prabangios medžiagos ar sudėtingi kirpimai. Visų pirma buvo žmonės. Tas noras kurti žmonėms čia ir dabar, atnešti ryškias mūsų kultūros spalvas paprastai ir suprantamai mus vežė. Surinkome komandą ir ėmėmės darbų“, – pasakoja J. Rimkutė.

Prie „LT Identiy“ kolekcijų kūrimo prisidėjo ir jauni talentai. Grafikos dizaineriai Edvardas Kavarskas, Laura Klimaitė, Lina Sasnauskaitė ir Gintaras Stulpinas pagelbėjo lietuviškiems ženklams tapti forma bei atrasti vietas medžiagoje ir įvairiuose objektuose. Lietuviški simboliai nusėdo namų interjero detalėse – šviestuvuose, pagalvėse, užuolaidose, staltiesėse, kilimuose.

Apie prekės ženklo „Baltai“ atsiradimą kūrėjos nedaugžodžiauja. Pasak jų, tai buvo organiškas procesas, gerai apmąstytas, priešingai nei „LT Identity“, ir užpildęs trūkstamas kūrybos spragas.

„Gyvenome spalvomis, mus jos įkvėpė, tačiau kai apsidairai aplink, supranti, kad Lietuva – tai oras, metų laikai, ūkuose paskendę rytai, pelkės, miškai. Tai ramybė, branda, kurias ir perteikiame „Baltų“ kolekcijose. Mes turime be proto gilias šaknis, vedančias į gamtą. „Baltai“ pasakoja tą legendą, o drauge su rūbu galime savotiškai įsilieti į šį natūralų metų laikų procesą“, – kalba Jolanta.

Dizainerės sako, jog gimtadienį reikia švęsti ir švęsti kūrybiškai, su draugais. „Dizaino savaitės“ metu jos pažada atverti savo studiją ir gegužės 6–7 dienomis visus kviečia sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose bus galima pasigaminti dovaną sau. Dovanos tikslas – apmąstyti ir aktualizuoti tautiškumą šiandien, kiekvienam, stilingai. Lietuviško tautinio kostiumo elementus bus galima panaudoti savo marškinėlių dekoravimui, o jų istorijas nešti į besikeičiančio miesto erdves. Daugiau informacijos – čia.