– Jau daug metų vadovaujate aukštosios mokyklos padaliniui, rengiančiam kosmetologijos specialistus. Ar tiesa, kad pagrindinė jų veiklos kryptis – grožio, o ne sveikatos procedūros?

– Su kosmetologija susiduriu ne tik kaip katedros vedėja rengiant šios srities specialistus. Tenka daug bendrauti su mokyklų ir kitų įstaigų, kurios taip pat rengia kosmetologus, atstovais. Tų įstaigų yra daug, įvarių lygių. Nepaisant to, kad atstovauju akademiniam sluoksniui, labai daug susiduriu ir su praktikais – kosmetologijos klinikose ir kabinetuose dirba mūsų absolventai. Domiuosi, kaip jiems sekasi, su jais susitinku konferencijose, seminaruose. Pagaliau ir aš esu kosmetologų klientė, platus mano pažįstamų ratas – taip pat tokių, su kuriais aptariame kosmetologų darbą.

– Kalbėdama apie pažįstamus turite omenyje ne tik moteris, bet ir vyrus?

– Pastaraisiais metais ryškėja nauja tendencija, kai kosmetologų paslaugomis naudojasi vis daugiau vyrų. Anksčiau jie to nedarė arba eidavo į kosmetologijos salonus slapta. Dabar vyrai pageidauja ne tik manikiūro, pedikiūro, bet ir veido, netgi injekcinės kosmetologijos procedūrų. Tai tampa vieša paslaptimi, kai matai, kaip pagyvenę vyrai atjaunėja, išgražėja. Tokių rezultatų vien gaiviu oru ar pozityvia mąstysena nepasieksi.

– Kosmetologija dabar, kaip sakoma, ant bangos, tačiau ji skirta jaunimui ir visuomenės elitui?

– Man smagu, kad dabar kometologija labai populiari. Šios specialybės studijas renkasi labai daug jaunimo, mūsų programa yra fakulteto ir kolegijos lyderė. Tačiau liūdina tai, kad kosmetologija neretai suvokiama kaip jaunystės kulto panacėja, ir labai drastiško kulto. Dabar visi nori būti jauni ir gražūs, pamiršdami, kad raukšlės mūsų veide ne bjauroja jį, o atspindi mūsų charakterį, parodo, kaip dažnai mes šypsomės, juokiamės. Juk tai yra puiku. Tačiau labai daug kas nori bet kokia kaina išlyginti veidą, o tai padaro jį standartinį. Ateini į renginį ir matai daugybę išlygintų veidų. Juose nebėra jokios charizmos, individualybės, unikalių bruožų.

Kosmetologija labai reikalinga, bet ne veidui lyginti drastiškomis technologijomis, o odai ir visam kūnui kokybiškai prižiūrėti, sveikatai palaikyti.

Dabar visi nori būti jauni ir gražūs, pamiršdami, kad raukšlės mūsų veide ne bjauroja jį, o atspindi mūsų charakterį, parodo, kaip dažnai mes šypsomės, juokiamės.

– Anksčiau tai vadinome gydomąja kosmetologija, kai, pavyzdžiui, problemų iškildavo dėl spuogų ant veido ar panašiai?

– Sveikatos ar estetinių problemų sprendimai – pagrindinė užduotis ir dabar. Be to, kosmetologijos procedūros pagražina ne tik išoriškai. Jų metu žmogus pailsi, įsikrauna geros nuotaikos, o kai ją spinduliuoja, tikrai yra labai gražus.

– Norite pasakyti, kad gera nuotaika jaunina?

– Būtų smagu, kad kosmetologijos paslaugomis naudotųsi ne tik tie žmonės, kurie nori būti jauni ir gražūs, pagal šabloną. Kosmetologija turi tapti kultūros dalimi visokio amžiaus ir socialinio sluoksnio žmonėms.

Nepaprastai gražu matyti garbaus amžiaus žmones, besidžiaugiančius kosmetologijos procedūromis. Jas teikiame senelių namų gyventojams. Pirmas tokias akcijas pradėjome labai seniai, bene prieš dešimt metų. Kai tuomet pasakiau, kad su studentais važiuosime į senelių namus, sutikau labai daug sarkastiškų žvilgsnių. Neva mums nebėra kur dėtis, o seneliams ne to reikia. Reikia, ir dar kaip! Tai įrodo jų emocijos. Pavyzdžiui, 98 metų močiutė po veido procedūros sako: dabar jau galiu numirti, nes viską išbandžiau. Aišku, kad jai nereikia mirti, aišku, kad dar ne viską išbandė. Bet ji patyrė malonumą nuo kaukės ant veido, užtepto kremo, kažkiek didesnės ar mažesnės odos drėgmės. Tai suteikė teigiamų emocijų.

Mūsų fakultete vykdomas projektas, skirtas sergantiesiems Parkinsono liga. Jame dalyvauja visų studijų programų studentai, būsimieji kosmetologai – taip pat, nes manome, kad, nepaisant, kuo ligonis serga, jis turi teisę į savęs priežiūros malonumą. Juolab kai tuo galima pagerinti gyvenimo kokybę.

– Vadinasi, šiuolaikinė kosmetologija – dar daugiau, ne tik kūno, bet ir dvasios priežiūra?

– Mūsų siekis – kad kosmetologija būtų suprantama ne tik kaip žąsies kojelių aplink akis išlyginimo galimybė, kad gražiai galėtum atrodyti nuotraukoje prie sienelės, kur fotografuojasi vakarėlių dalyviai. Svarbu, kad kosmetologijos procedūros iš tikrųjų atneštų pasitenkinimą. Juk, kai esame sveiki ir patenkinti savimi, kai šypsomės sau veidrodyje, lengviau priimti sprendimus, įveikti užduotis, nuveikti darbus. Tam turi tarnauti šiuolaikinė kosmetologija.

– Ne politikams, darbdaviams pakerėti? Juokauju to klausdama...

– Kosmetologija – labai plati sritis, nuo aukščiausios estetinės intervencinės iki relaksacinės sveikatinimo, su SPA efektais. Nors ir neišgražėjame pasipliuškenę valandą sūkurinėje vonioje, bet relaksuojamės, ir viduje gera. Norėtųsi, kad būtų naudojamasi visomis kosmetologijos teikiamomis galimybėmis, ne tik raukšlių lyginimo.

Pavyzdžiui, 98 metų močiutė po veido procedūros sako: dabar jau galiu numirti, nes viską išbandžiau.

– Grožio procedūros, juolab intervencinės, yra plačiai reklamuojamos, ir ant to jauko užkimba daug kas, netgi jaunos mergaitės, kurioms to, atrodytų, dar visai nereikia.

– Aišku, kad kosmetologija yra verslas. Šiandien ji tampa vis labiau intervencinė, pagrįsta aukštosiomis technologijomis, ir tai neša didžiausią pelną. Jo siekiant einama vis giliau, agresyviau. Aš, gydytoja, nenorėčiau tų technologijų išbandyti, nors žinau, kad tai išlygins mano veidą. Žinau ir tai, kad taip gali būti sužadinti procesai mano smegenyse. Norint taikyti intervencinės kosmetologijos procedūras, reikia medicinos žinių. Nepakanka baigti kursus ar išklausyti paskaitų ciklą.

Kai kurie vadinamieji kosmetologai į tai žiūri labai paprastai: išgirdo, pamatė, ir gana. Vertinant dirbančiųjų, kurie siekia gauti diplomą pagal sutrumpintų studijų modelį, žinias mane ištiko šokas: moterys, neturinčios jokio išsilavinimo, dirba su lazeriais. Klausiu, iš kur išmokote? Sako, tas vyras, kuris pardavė aparatą, apmokė. Ne visi gydytojai dermatologai išdrįstų tokias procedūras taikyti, o jos atlieka. Drąsūs esame tada, kai nežinome, kas yra kas ir kokie pavojai slypi. Kuo daugiau žinai, tuo daugiau pradedi abejoti, nes žinai ir tai, kas gali nutikti. Kosmetologijos rinkoje šiandien nėra griežtos teisinės reglamentacijos, kokio išsilavinimo, pasirengimo konkrečioms procedūroms atlikti reikia. O kai šitaip, galima suleisti botokso injekciją klientei, pasisodinus ją ant foteliuko savo svetainėje.

Didelis pavojus iškyla ir dėl to, kad žmones kosmetologijos procedūras renkasi pagal kainą. Kai batus ar sofą perkame,  analizuojame kokybę, svarstome, ar ilgai gobelenas tarnaus. O kai leidžiame chemines medžiagas į savo organizmą, net nepagalvojame, ar tai mums nepakenks. Labai reikia griežtesnio reglamentavimo ir griežtesnės kontrolės, kad būtų užtikrintas klientų sveikatos saugumas. Dauguma kosmetologijos kabinetų įrengti gražiai, netgi prabangiai, ant sienų kabo itališki, prancūziški diplomai, ir tuo pasitikime. Tikrai ne visada žmonės pasidomi, koks kosmetologo išsilavinimas, kompetencija, patirtis, kokia galima nepageidaujama organizmo reakcija. O jei dar akcija – pigiau, tai galutinai paperka.

Aš nesuprantu, kodėl tiek daug žmonių renkasi intervencinės kosmetologijos procedūras. Žinoma, kad visi nori būti jauni ir gražūs. Betgi jaunos merginos ir yra jaunos, jų natūralus grožis klesti, joms visai nereikia tų intervencijų. Jei jau labai norisi – pasilikti tai ateičiai, kai pradės ryškėti senėjimo požymiai. Tereikia pagalvoti, kokia merginų ateitis, kurios, būdamos 25-erių, pasiduoda injekcijų bangai. Kaip jos atrodys būdamos 50-ies? Patariu sprendimus priimti daug atsargiau, pagrįstai ir racionaliai, o odą prižiūrėti, kad ji būtų pamaitinta, sveika.

– Deja, to niekada nepatars kosmetologijos, grožio salonų specialistai, nes praras klientus?

– Žaviuosi tikrais profesionalais, su kuriais susiduriu. Tai gydytojai estetikai ir kiti kosmetologijos specialistai, kurie iš tikrųjų pristabdo intervencinės kosmetologijos bumą, klientams pataria labai racionaliai. Profesionalai bet kuriame darbe iš tikrųjų pirmiausia vertina ne pelną. Jį visuomet duos kokybiška paslauga, tokie žmonės žiūri į priekį, mato perspektyvą. Kai veido oda po kelių metų subliūkš, kas tada bus? Nežinau, ar etika veikia, ar tiesiog profesionalo savigarba, bet tikri specialistai siūlo ne kiekybę, o kokybę. Ar klientės, kurių įgeidžiai netenkinami, nebėgs ieškoti kito specialisto, jų reikalas.

– Prie intervencinių procedūrų priskirtinos ir hialurono, botokso injekcijos?

– Esu gydytoja farmakologė ir iš šių pozicijų vertinų injekcines procedūras. Siekiant efekto jos vis intensyvinamos, ir rezultatas – puikus. Tačiau žinau ir tai, kad, naudojant gliukokortikoidų injekcijas, antinksčiai nustoja juos gaminti. Dėl tos priežasties injekcijų nutraukti nebegalima, nes organizme įvyktų griūtis. Kosmetologai sako, kad injekcijos skatina natūralią sintezę. Jie nesuinteresuoti skelbti duomenų apie šalutinį poveikį, be to, jų dar nesukaupta pakankamai, kad būtų galima pateikti kaip įrodymą. Vis dėlto tai yra svetimkūnis, intervencija į organizmą.

Botulinas paralyžiuoja tam tikrus nervus, juos atpalaiduoja, ir raukšlė išsilygina. Ar tas nervas atsikurs? Kongresuose kalbama apie jų nekrozę. Netyčia pataikius į akies nervą žmogus gali apakti. Pasikartosiu: kuo mažiau žmonės žino, tuo saugiau viskas atrodo. Kai pamatai sužalotų žmonių nuotraukas, supranti, kad niekada nesiryžtum tokioms procedūroms.

Pagaliau žmogaus charizma slypi ne lygioje kaktoje, o šypsenoje, žvilgsnyje, unikalioje raukšlėje. Kai veidas be jokios mimikos – gražu tik tuomet, jei esi bejausmis.