Nors šiandien apibrėžti lietuviškumą madoje gana sudėtinga, nesame abejingi pasaulinėms mados tendencijoms, drąsiai skolinamės ir įsikvepiame iš Vakarų šalių, o rezultatą pagardiname „made in Lithuania“ akcentu – taip tikina stiliaus instituto ekspertė Jūratė Stanslovaitytė. Jai pritaria ir jauni lietuvių kūrėjai, atidžiai stebintys besikeičiančius pirkėjų poreikius.

Skandinaviškos ramybės įkvėpti

J. Stanslovaitytė pasakoja, jog jau gana ilgą laiką, vos prabilus apie lietuvišką stilių arba galimas jo užuomazgas, Skandinavija visuomet paminima kaip pirmasis įkvėpimo šaltinis. „Skandinavai mums atrodo artimi – tiek klimatu, tiek temperamentu, tiek estetika. Jų stiliui būdingos ramios, prislopintos spalvos, aiškūs siluetai, subtilūs akcentai. Jų neišvysi dėvint drabužių su akiplėšiškais raštais ar kičiniu blizgesiu. Skandinavams rūpi aukšta drabužių kokybė, patogumas, prekės ženklų atsakomybė prieš gamtą,“ – teigia ji.

Prekės ženklo „labàdienà“ atstovas Rapolas Vosylius tikina, jog neįmanoma nepastebėti lietuvių polinkio skandinaviškai švarai ir minimalizmui. „Galbūt tai tik teorija, tačiau manau, jog į skandinavišką stilistiką lietuviai atsigręžė bėgdami nuo mūsų kaimynams rusams būdingų blizgučių, raštų margumyno. Skandinaviška ramybė – atsvara tam“, – teigia jis.

Šiandien skandinaviškas stilius – itin vertinamas ir populiarus. Kopenhagos mados savaitė populiarumu nenusileidžia didžiosioms mados sostinėms, o iš Skandinavijos šalių kilusių stilistų ir nuomonės formuotojų stilių itin atidžiai stebi įtakingiausi mados portalai.

„Natūralu, jog ir skandinaviškas stilius keičiasi, nestovi vietoje – jeigu atkreiptume dėmesį į Kopenhagos mados savaitės svečius, pastebėtume, jog jų garderobe netrūksta ryškesnių spalvų, skoningos eklektikos. Kiekvienas derinys – tarsi žaismingai išreikšta duoklė individualumui, savitumui. Manau, jog tai įkvepia ir lietuvius“, – pasakoja J. Stanslovaitytė.

Elegancija ir spalvos

Dizainerė ir prekės ženklo „migle + me“ įkūrėja Miglė Savickaitė pasakoja, jog atpažinti lietuvaites užsienyje nesudėtinga. „Lietuvės moterys ir merginos dievina gražiai atrodyti ir už tai yra giriamos visame pasaulyje. Dažnai dalyvaudama tarptautinėse parodose užsienyje sutinku lietuves ir jas atpažįstu iš toli: pasitempusios, susiderinusios, jų apranga jokiu būdu nekompromituojanti“, – teigia dizainerė.

Vis dėlto kūrėjai norėtųsi, kad lietuviai dažniau išeitų iš komforto zonos. M. Savickaitė patvirtina, jog pastebi skandinaviško stiliaus pėdsakus kitų lietuvių dizainerių kūryboje (švarias spalvas, aiškius siluetus ir linijas, harmoningus derinius), tačiau pati linkusi paskatinti klientes rengtis ryškiau, drąsiau. Spalvingas ir nuotaikingas kolekcijas kurianti dizainerė džiaugiasi, jog kiekvieną sezoną į originalius sprendimus lietuvės žiūri vis palankiau ir su didesniu entuziazmu.

„Ryškių spalvų, raštų, eklektikos šiandien lietuvių aprangoje gerokai daugiau negu prieš kelerius metus. Taip iš dalies kompensuojamas saulės trūkumas. Nebūtina apsirengti ryškiai nuo galvos iki kojų, tačiau jau vienas arba du išskirtiniai akcentai tampa tuo cinkeliu, specialiu prieskoniu, kuriuo gali pasigirti lietuviai,“ – jai pritaria  „Newmood“ stiliaus instituto ekspertė J. Stanslovaitytė.

Svarbu – ne tik drabužis, bet ir koncepcija

Eklektika, vakarietiškų madų įkvėpimai, individualumo paieškos, anot R. Vosyliaus, lietuvių stilius išskirtinis savo įvairumu. Lietuviai nėra prisirišę prie vienos aiškios stilistinės krypties (nors skandinaviška stilistika išlieka viena mėgiamiausių), nori atrasti kažką savito ir naujo, ieško lietuvybės ir jai būdingų stilistinių sprendimų.

Toks kūrybinis klimatas suteikia daugiau laisvės lietuvių dizaineriams – tai puikus metas eksperimentams ir maloniems atradimams.

Anot J. Stanslovaitytės, lietuviai nesiskiria nuo mados pirkėjų kitose Europos šalyse – jaunajai kartai itin svarbios prekės ženklo vertybės, filosofija, ar tai būtų prabangus paltas ar paprasčiausi marškinėliai.