Kuris maistas sveikesnis – ekologiškas, ar tas, kurį kasdien esame įpratę matyti parduotuvių lentynose? Įprastame maiste gausu chemijos, skonio stipriklių, tirštiklių, dažiklių ir kitų neva nuodingų medžiagų, todėl atsakymas į klausimą - tarsi aiškus.

Vis dėlto dietologė Aušra Jauniškytė grynas.lt parodė didžiulį mokslinį tyrimą, kuris atskleidė priešingus faktus.

2010–aisiais Didžiosios Britanijos mokslininkai Alanas D. Dangouras, Karenas Lockas ir kiti paskelbė sisteminę apžvalgą, kurią rengdami peržvelgė apie 98 tūkstančius straipsnių ir tyrimų. Mokslininkai pradėjo nuo 1958-ųjų, taigi iš viso ištyrė apie 50-ies metų laikotarpio mokslinę medžiagą. Jie turėjo griežtus atrankos kriterijus ir nevertino tyrimų, kuriuose buvo per mažai tiriamųjų ar jie pasirodė nepatikimi.

Ekologiškas ar neekologiškas – nauda tokia pati

Šio tyrimo išvada išvertė iš kojų ne vieną mėginantį gyventi sveikai ir „žaliai“: ekologiški produktai nėra geresni, maistingesni ar naudingesni sveikatai nei įprasti produktai. Taip pat nustatyta, kad ekologiškas maistas savo biologine verte (t.y. vitaminų, mineralų, baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiu) nesiskiria nuo neekologiško.

Mokslininkai analizavo per pastarąjį dešimtmetį atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo įvairaus amžiaus vyrai, moterys, tūkstančiai vaikų ir netgi žiurkės, išvadas. Didžiojoje dalyje tyrimų teigta, jog po mitybos ekologiškais produktais nepastebima jokių teigiamų pokyčių.

Žinoma, netrukus pasirodė tyrimų, prieštaraujančių tokiam požiūriui. Mokslininkai tvirtino, kad, pavyzdžiui, ekologiškame piene yra daugiau riebalų rūgščių, antioksidantų. Galiausiai ekologiški vaisiai bei daržovės, tegu ir ne vertingesni nei išauginti didžiuliuose ūkiuose, yra mažiau užteršti įvairiais pesticidais.

Vis dėlto, tokios apimties tyrimo, kuris įrodytų ekologiškų produktų naudą dar nesulaukėme.

Esame tai, ką valgome? Tik pusiau

Apžvalgą skaičiusios dietologės Aušros Jauniškytės grynas.lt klausė – kodėl taip gali būti?

Medikė teigė, kad šios išvados jos nenustebino.

„Manau, kad ekologiškų produktų reklama yra labai išpūsta ir ji niekuo nepagrindžiama. Neretai pamirštama, kad be maisto dar yra ir žmogus. Jo organizmas ne viską įsisavina – jis pasiima tas medžiagas, kurios jam yra reikalingos. Jei produkto biologinė vertė (vitaminai, mineralai ir kita) nesiskiria – nesiskirs ir poveikis organizmui. Jei valgysime ekologišką, ir neekologišką obuolį – gausime tą patį,“ - kalbėjo dietologė.

Moteris savo rašytame straipsnyje priminė, kad be maisto taip pat svarbu fizinis aktyvumas, miegas, aplinkos tarša, žalingi įpročiai. Maistas žmogaus sveikatai turi įtakos maždaug 50 proc. Kita pusė priklauso nuo jo gyvenimo būdo. Dietologės teigimu, mityba gali apsaugoti nuo nutukimo ir antro tipo cukrinio diabeto, tačiau visų sveikatos bėdų neišsprendžia. Kai kurias ligas ar sutrikimus tiesiog paveldime iš tėvų ar senelių.

Maisto kokybe rūpinamės ne vieni

A. Jauniškytė stebisi šiuo metu madinga tendencija gąsdinti įvairiausiais „nuodais“ maisto produktuose. Jos nuomone, gyvename civilizuotose valstybėse, kur tam, kad į parduotuves nepatektų „nuodų“ rūpinasi gausybė įvairių institucijų.

„Maisto produktai negali daryti didelės žalos, nes įstatymai reglamentuoja, kiek kokių medžiagų ar trąšų į juos dedama. Tuo rūpinasi atitinkamos institucijos, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos specialistai. Galiausiai jei jau tokie produktai prasprūsta į parduotuvių lentynas, dirbama, kad jie kuo greičiau būtų pašalinti iš rinkos. Yra nustatytos normos ir jas nustato Europos Sąjunga, tai ne koks nors vietinis išgalvojimas. O normos nustatomos remiantis moksliniais tyrimais – kokia tam tikros medžiagos dozė yra nekenksminga sveikatai,“ - kalbėjo dietologė.

Gyvename ir valgydami kasdienį maistą

Moteris svarstė, jog pagal žiniasklaidoje pastebimą informaciją, galima daryti išvadą, kad valgyti negalima nieko – viskas pernelyg kenksminga, užteršta.

„Taip nėra. Mes augame, gyvename ir gyvenimo trukmė ilgėja. Tai gal viskas nėra taip blogai? Rašoma, kad vaikai dažniau yra kam nors alergiški ar hiperaktyvūs? Tačiau tai galbūt nėra susiję su maistu. Viena iš teorijų, aiškinančių tokius pokyčius, teigia, kad gyvename pernelyg švariai, vaikai nebesusiduria su bakterijomis. O lazda turi du galus – dėl perdėtos švaros kitaip vystosi imuninė sistema,“ - paneigė įvairius mitus Aušra Jauniškytė.

Pati dietologė savo pacientams nerekomenduoja vartoti būtent ekologiškų produktų. Ji tiki moksliniais tyrimais, geriausia – keliais, patvirtinančiais tokią pat išvadą. Todėl rekomenduoti kažką, kas neturi didesnio teigiamo poveikio sveikatai ji nemato prasmės.