Tymai - užkrečiamoji liga, kuri Lietuvoje tarsi neegzistuoja.  Šios ligos nematomumą lemia gerai įgyvendintos kontrolės strategijos ir šiuolaikiniai medicinos pasiekimai. Tačiau Europos šalyse šia liga suserga vis daugiau žmonių.

Bulgarijoje 2009 metų balandžio mėnesį prasidėjęs tymų protrūkis tęsiasi ir iki šiol. Kovo mėnesį sergančiųjų buvo 9314, o 70 procentų  visų infekuotųjų yra vaikai iki 15 metų. Jau užsiregistruota 15 mirčių. Didžioji dalis susirgusiųjų buvo  nepasiskiepiję. Dalis jų mirė vos patekę į ligoninę.

Mokslo žurnalas „Eurosurveilance“ praneša, jog tymų protrūkis užfiksuotas ir Airijoje, Šveicarijoje bei Autrijoje. Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai sako, jog tymai - užkrečiama virusinė liga, kuriai nėra vaistų, todėl, manoma, jog protrūkis ir toliau tęsis.

Ekspertai sako, jog vienintelė priemonė apsisaugoti nuo ligos - skiepijimasis, o tymais sergama tose šalyse, kur skiepijamasi nepakankamai.

Specialistai primena, jog tymais sergantis žmogus virusą paskleidžia per kvėpavimo takus, per pirmas 4 - 7 ligos dienas. Tymams ypač imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji, o iki 90 - 95 procentų imuniteto neturinčių žmonių, bendravusių su sergančiaisiais, suserga.

Susirgus tymais ligonis pradeda karščiuoti, kosti ar sloguoja. Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais - iki 21 dienos. Po 1-2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia - galvos srityje, vėliau bėrimas "leidžiasi" žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau - smegenų uždegimas (encefalitas). Dažnos ligos komplikacijos - kurtumas, aklumas, žarnyno sutrikimai.

Lietuvoje nuo 2008 metų neįregistruotas nei vienas susirgimo tymais atvejis. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais. Skiepijama kombinuota tymų-kiaulytės-raudonukės (MMR) vakcina.