Magiškoms šventėms beldžiantis į duris, žmonijos istoriją pakeitusio kūdikėlio Jėzaus gimimą primena bažnyčiose kuriamas svarbiausias kalėdinis atributas –  Betliejaus prakartėlės.

Sujungia kartas

Išklotos džiovintomis samanomis ir kvepiančiu šienu jos mena ne tik prieš daugiau nei du tūkstančius metų įvykusį krikščioniškojo pasaulio stebuklą. Religinis simbolis sujungia kartas – dažnoje bažnyčioje Marijos, Juozapo, kūdikėlio ir gyvulėlių statulėlės skaičiuoja daugiau nei devyniasdešimt metų.

Į Karsakiškio parapijos klebono Egidijaus Vijeikio per pamokslą išsakytą kvietimą patalkininkauti įrengiant prakartėlę atsiliepusios karsakiškietės Eugenija Kaluinienė ir Meilutė Matijošaitienė Kalėdų laukia virpančia širdimi: kaip į bažnyčią suplūdę parapijiečiai įvertins jų triūsą. Mat po švenčių kaimas, kaip visada, aptarinės, kas puošė, ko per daug prakartėlėje, o ko galbūt stigo.

Samanomis ir šienu išklotoje prakartėlėje moterys įkurdino Mariją, Juozapą, kūdikėlį, keletą taikių gyvulėlių: du avinukus, asiliuką, jautį. Greta pastatė ir pasveikinti gimusio Jėzaus į tvartelį užsukusius Tris Karalius.

Nors E.Kaluinienė suabejoja, ar Kalėdinei prakartėlei karaliai tinkami, tačiau jei ir ne, religinės figūros jos negadina – tik papuošia.

„Tris Karalius po Kalėdų reikia statyti, bet negi lauksi tas kelias dienas?“ – svarsto E.Kaluinienė.

Net Karsakiškio senbuviai nebesuskaičiuoja, kiek metų galėtų būti bažnyčioje saugomoms kalėdinėms statulėlėms. Prakartėlę rengusios parapijietės ir klebonas neabejoja, kad jos sukurtos dar A.Smetonos laikais. Sunku dabar beatsekti, kokio meistro rankose jos gimė.
Statulėlės jau paženklintos laiko: viena apsitrynusi, kitos nulūžęs ragas, trečioji įskilusi. Tačiau jos, kartą per metus iš dėžių ištraukiamos, sušildo žvarbią Karsakiškio bažnyčią.

Apie Betliejaus prakartėles

Prakartėlė – kūdikėlio Jėzaus gimimo Betliejaus tvarte sukurta kompozicija. Joje turi būti Mergelė Marija, šv. Juozapas ir pats kūdikis.

Taip pat dažnai prakartėlėse sutinkami piemenėliai, Trys Karaliai ir tvartelio gyventojai – gyvulėliai.

Bažnyčiose prakartėlės paprastai įrengiamos Kūčių dieną ir pašventinamos per vakarines šv. Mišias.

Prakartėlių atsiradimas siejamas su šv. Pranciškaus vardu. Pasakojama, kad 1223 m. Pranciškus Kalėdas pasiryžo švęsti kaip dar niekuomet nebuvo švęstos. Pasikvietęs savo globėją matininką Pranciškus nurodė miške prie vienuolyno uolos dideliame urve pastatyti prakartėlę, pridėti šieno, atvesti jautį ir asilą, kad viskas būtų  taip, kaip kad buvo Betliejaus tvartelyje, kai joje gimė Jėzus. Pranciškus savo akimis norėjo regėti, kokiame skurde Dievo sūnus gimė šioje žemėje.

Globėjas paruošė, ko prašė Pranciškus. Žmonės, išgirdę apie nepaprastą reginį, pradėjo plūsti iš visos apylinkės, rankose nešini uždegtomis žvakėmis. Broliai vienuoliai taip pat su degančiomis žvakėmis atsistojo prie prakartėlės. Visas miškas atrodė tarsi liepsnojantis nakties tamsoje.

Prakartėle pasinaudota vietoje altoriaus – ant jos buvo laikytos šv. Mišios. Šios nepaprastos apeigos baigėsi vėlai naktį. Iš jų visi grįžo susigraudinę, bet kupini dvasinio džiaugsmo.