Mokslininkai tikina, kad dėl gravitacijos bitės daro vis daugiau klaidų atlikdamos „šokį“, kuris atskleidžia kitoms bitėms, kur ieškoti gėlių.

Parskridę į avilį, bitės patelės nuolat atlieka judesius aštuoniuke, kurie kitoms medaus nešėjoms praneša, kur ir kaip toli yra vertų dėmesio augalų.

Sussex‘o universiteto mokslininkai jau kuris laikas „šnipinėja“ bites, kad išsiaiškintų daugiau detalių apie jų maitinimąsi Didžiojoje Britanijoje.Daktaro laipsnį turinti Margaret Couvillon ir jos komanda jau trejus metus bando iškoduoti bičių išskirtinį bendravimo būdą - šokį.

Stebint avilius per stiklą, mokslininkams pavyko nufilmuoti natūralų bičių gyvenimą.

Bičių būryje darbininkės, grįžusios su laimikiu, atlieka detalų judesių rinkinį ant korių, kuris atskleidžia gėlių vietą ir kelionės kryptį. Bitės judėjimo kampas atskleidžia gėlės vietą palyginus su saule, vieno judesio ilgis rodo, kaip toli nuo avilio yra augalas.

Kuo daugiau bitės atlieka tą patį judesį, tuo gėlė – labiau verta aplankyti.„Jei augalai ypač vertingi, bitė judesį gali kartoti 70-100 kartų“, - aiškino M.Couvillon.

Bičių ekspertė, išnagrinėjusi vaizdo medžiagą, pastebėjo, kad bitėms „šokant“ ant korio vertikaliai jos padaro vos keletą klaidų, tačiau kai šokis atliekamas horizontaliai, medaus nešėjos daug dažniau suklysta – vienodai nepakartoja reikalingo judesio.

„Bitėms horizontalioje padėtyje šokti yra sunkiau. Kartodamos judesius jos išlenkia vis skirtingus kampus“, - BBC „Nature“ žurnalistams kalbėjo moteris.

Mokslininkė spėja, kad šie netikslumai šokyje gali būti nulemti gravitacijos. Kai bitė šoka vertikalioje padėtyje, jai reikia mažiau pasipriešinti gravitacijos jėgai nei šokant horizontaliai.

Britės pastebėjimas įžiebė diskusijas tarp bičių mylėtojų: ar bičių šokio skirtumai nulemti noru parodyti konkrečią vietą, pilną augalų, ar skirtingus judesius bitės atlieka tik todėl, kad priešinasi gravitacijos jėgai.