Technologijos taip sparčiai žengia į priekį, kad degalus jau šiandien galima gaminti iš atliekų. Tačiau pramoninių gamybos mastų dar teks palūkėti, rašo laikraštis „The International Herald Tribune“.

Pirmi rezultatai įkvepia

Viename gamyklos gale darbininkai krauna į konteinerį kelis šimtus kilogramų sveriančius maišus su pušų nuolaužomis. Kažkur viduryje tarsi lėktuvo variklis riaumoja 8 tūkst. laipsnių Celsijaus litavimo lempa. Kitame gamyklos gale darbininkai atsuka čiaupą, iš kurio teka etanolis – degalai varikliams.

Šią gamyklą pastačiusi JAV bendrovė „Coskata“ dar nepradėjo naujos eros energetikoje. Bet jeigu ji įgyvendins savo pažadą ir sugebės iš medienos atliekų pagaminti galoną biodegalų vos už vieną dolerį, tai bus tikra revoliucija.

„Esame taip arti tikslo, kad, atrodo, jau galime jį paliesti ranka“, – ryžtu ir optimizmu trykšta „Coskata“ vadovas Williamas J.Roe.

Jungtinėse Valstijose daug nedidelių firmų ir stambių korporacijų bando pagaminti biodegalus nenaudodamos javų ir kitų žemės ūkio produktų. Kongresas šioms kompanijoms pažadėjo užtikrinti rinką, o kai kurioms netgi skyrė subsidijas. Investuotojai taip pat negaili milijonų.

Pajėgumai kol kas menki

Pirmi rezultatai matomi jau dabar. Atsidarė pirmosios gamyklos, bendrovės išbando gamybos linijas ir stengiasi mažinti gamybos kaštus. Bet kol kas šie „energetikos revoliucionieriai“ negali gaminti pakankamai degalų, kad bent iš dalies sumažintų naftos poreikį. Nei vienas jų dar nepradėjo plačiai prekiauti savo produkcija. Naujos eros dar reikės laukti ne vienerius metus.

Svarbiausia yra tai, kad naujos technologijos veikia, ir jas jau galima pamatyti. Tyrimai ir biodegalų gamyklos statybos bendrovei „Coskata“ atsiėjo 50 mln. dolerių. Vamzdžių ir rezervuarų rezginys iškyla 20 m virš žemės. Nors iš išorės atrodo, kad čia degalai gaminami milžiniškais kiekiais, gamyklos pajėgumas sudaro tik 50 tūkst. galonų per metus – tik šimtąją dalį komercinei veiklai reikalingo kiekio. Bendrovės tikslas yra pašalinti visus gamybos metodo netobulumus, sumažinti kaštus ir pradėti darbą visu pajėgumu.

„Coskata“, į kurią investavo automobilių gamintojas „General Motors“, žymus verslininkas Vinodas Khosla ir investicinė bendrovė „Blackstone Group“, kol kas yra lyderė tarp kompanijų, bandančių pagaminti degalus iš šiukšlių, statybinių atliekų, medžių ir specialių grūdų. Dauguma šių kompanijų tikisi gauti žaliavų už skatikus arba išvis nemokamai rinkti jas sąvartynuose.

Sunku priversti technologijas veikti

2007 m. JAV kongresas iškėlė tikslą sukurti pažangią biodegalų pramonę ir liepė iki 2010 m. pagaminti 100 mln. galonų biodegalų. Tai turėjo sumažinti ne tik naftos importą, bet ir aplinkos taršą.

Degant naftai arba kitam iškastiniam kurui, milijonus metų po žeme išbuvusi anglis patenka į atmosferą anglies dvideginio sudėtyje. Tuo tarpu biologinio kuro ciklas yra toks: augalai augdami sugeria anglies dvideginį, po to jie paverčiami biodegalais, kurie degdami išskiria anglies dvideginį atgal į atmosferą. Jokios papildomos taršos beveik nėra.

Deja, biodegalų gamintojai nepajėgs iki 2010 m. įgyvendinti Kongreso nustatyto tikslo. Bendrovės dėl to kaltiną pasaulio ekonomikos krizę, bet taip pat pripažįsta, kad priversti konversijos technologijas veikti yra labai sudėtinga.

„Techniškai viskas yra žymiai sudėtingiau, nei žmonės galvojo“, – sakė biotechnologijų bendrovės „Iogen“ prezidentas Brianas Foody.

„BP America“ atstovas spaudai Tomas Muelleris taip pat pripažįsta, kad į priekį judama labai lėtai: „Mes neturime fundamentalių problemų dėl technologijų. Sakykime, mums reikia optimizuoti puodų ir keptuvių inžineriją, kad galėtume gaminti maistą.“

„Iogen“ ir „BP America“ prašo Energetikos departamento paramos statant biodegalų gamyklą Floridoje. Juos beveik aplenkė bendrovė „Range Fuels“, įpusėjusi gamyklos statybas Džordžijos valstijoje. Čia etanolis bus gaminamas iš medienos atliekų, bet kitokiu būdu, nei tai daro „Coskata“.

Mato puikias perspektyvas

Biodegalų gamybai naudojamos atliekos turi daug energetinių medžiagų, tokių kaip celiuliozė – augalų struktūrinė medžiaga.

Vieni gamintojai naudoja garus, chemikalus arba fermentus, kad išskaidytų celiuliozę ir išgautų cukrų, kuris vėliau maišomas su raugu ir paverčiamas alkoholiu. Kiti gamintojai skaido celiuliozę į paprastesnius elementus: vandenilį ir anglies monoksidą. Iš jų gaunamas angliavandenilis, kuris gali būti naudojamas vietoje įprasto benzino arba dyzelino.

„Coskata“ naudoja litavimo lempą, kuri pučia iki 8 tūkst. laipsnių Celsijaus įkaitintą orą. Srauto greitis dvigubai viršija garso greitį. Oras skaido medį į vandenilį ir anglies monoksidą. Šios dujos vėliau patenka į baką su bakterijomis, kurios sugeria jas ir išskiria etanolį. Iš tonos pušies nuolaužų pavyksta pagaminti 100 galonų etanolio.

Biodegalų pramonės atstovai tikisi, kad išeiga taps didesnė, kaip savo darbą padarys ekonomikos mechanizmas.

„Coskata“ ketina pastatyti kelias biodegalų gamyklas ir pardavinėti savo technologijos licenciją kitiems. „Yra tik vienas klausimas: kaip greitai mums seksis plėstis“, – teigė bendrovės marketingo vadovas Wesley J.Bolsenas.

Biodegalų gamyba tik pradeda įsivažiuoti, bet šios pramonės atstovai jau dabar įsitikinę, kad ateityje ekologiški degalai galės atstoti nemenką dalį importuojamos naftos. Pasak jų, kiekvienai atliekų rūšiai bus sukurta sava perdirbimo technologija.

„Kai matai, kokios yra galimybės, negali abejoti, kad nugalėtojų bus labai daug“, – optimizmo neslepia „Iogen“ prezidentas B.Foody.