Vien Indijoje yra daugiau nei 1,5 mln. atliekų rinkėjų, kasdien surenkančių daugiau kaip 6000 tonų „planetos prakeiksmu“ vadinamo plastiko. Atliekų krizei stiprėjant, niūri šių bendruomenių realybė pamažu keičiasi – tam įtakos turi ir aplinkosaugines vertybes vis labiau puoselėjantis verslas.

Pusė žmonijos nusisukę nuo atliekų

Kasmet pasaulio vandenynus pasiekia 8 mln. tonų plastiko. Skaičiuojama, kad jei teršimo tempas nelėtės, iki 2050 m. nardydami vandenynų dugne matysime daugiau plastiko nei gyvojo žuvų pasaulio. Ir nors plastiko krizę pripažįsta kone visas pasaulis, 3 mlrd. žmonių – maždaug pusė žmonijos – atliekų rūšiavimo vis dar nesiima arba žada tuo susirūpinti ateityje.

Nesurenkamomis, jokios priežiūros nesulaukiančiomis ir todėl į vandenynus patenkančiomis atliekomis visame pasaulyje rūpinasi apie 15 mln. žmonių – atliekų surinkėjų. Vien Indijoje surinkėjų priskaičiuojama apie 1,5 mln. Daugeliui šių žmonių tai yra pagrindines pajamas teikianti veikla. Kasdien išsiruošdami į darbą ir surinkdami bei perrūšiuodami atliekas, tarp jų – maždaug 6000 tonų plastiko, atliekų surinkėjai ne tik pavirto bendruomenėmis, bet ir prisidėjo kuriant atliekų rinkimo ekonomiką.

Kasdien Indija pasipildo 15 tūkst. tonų plastiko atliekų ir jei ne atliekų surinkėjai, štai tokie kiekiai plastiko ilgainiui išplauktų į upes ir vandenynus.

„Didžiuojuosi tuo, ką darau, ir manau, kad mūsų darbas yra itin svarbus palaikant švarą miestuose, padedant surūšiuoti didžiulius kiekius plastiko. Šis darbas labai sunkus, reikalauja daug fizinių jėgų“, – sako buvusi atliekų surinkėja Annamma iš Bengalūro, dabar vadovaujanti sausųjų atliekų surinkimo centrui „Dry Waste Collection Centre“.

Visuomenės „neliečiamieji“

Kasdien Indija pasipildo 15 tūkst. tonų plastiko atliekų ir jei ne atliekų surinkėjai, štai tokie kiekiai plastiko ilgainiui išplauktų į upes ir vandenynus. Didžioji dalis surinkėjų, padedančių sutvarkyti apie 40 proc. plastiko atliekų, Indijoje vadinami „neliečiamaisiais“. Tokiu žodžiu šioje valstybėje praminti žemiausios kastos gyventojai, neturintys jokių teisių ir atstumti visuomenės. „Neliečiamieji“ gyvena itin vargingai ir dirba nežmoniškomis sąlygomis, be to, neturi jokios atlygio garantijos.

Ilgą laiką atliekų surinkėjai, tarp jų ir Annammos šeima, neturėjo nė asmens dokumentų ir dėl to nuolatos buvo persekiojami policijos. Tačiau šio dešimtmečio pradžioje mieste kilus atliekų krizei, situacija ir požiūris į „neliečiamuosius“ ėmė keistis. 2014 m. Annamma gavo savo pirmąjį pasą, o kartu su juo ir teisę į sveikatos priežiūrą ar stipendiją vaikų mokslams.

Annamma

Atsivėrus „neliečiamųjų“ problemoms, iniciatyvą prisidėti prie pokyčių užtikrinant stabilesnį gyvenimą ir sąžiningą atlygį, rodo ir verslo atstovai. Pavyzdžiui, pasaulinė grožio kompanija „The Body Shop“ pradeda naują bendruomenių plastiko prekybos projektą kartu su organizacija „Plastic For Change“. Šios organizacijos surinktą plastiką „The Body Shop“ pradės naudoti savo plaukų priežiūros priemonių buteliukų gamyboje.

„Buteliukai bus gaminami iš 100 proc. perdirbto plastiko (išskyrus kamštelį). 15 proc. plastiko sudarys Bengalūro bendruomenių prekybos plastikas, likusi dalis bus gaunama iš Europos šalių“, – pažymi „The Body Shop“ Lietuvos regiono vadovė Skaistė Tarvydienė. 

Naujausi atlikti tyrimai atskleidė, kad plastikas kaip ir popierius gali būti perdirbamas ne kartą, o dar didesnės naudos galima pasiekti šią medžiagą maišant su nedideliu kiekiu neperdirbtu augalinės kilmės plastiku.