Net ir atsižvelgus į ciklinius klimato reiškinius, tokius kaip vadinamasis El Ninjas, kas 3–7 metus padidinantis vidutinę pasaulinę temperatūrą, šie metai vis tiek bus vieni iš šilčiausių, pranešė PMO, pristačiusi savo kasmetinę Pasaulinio klimato būklės ataskaitą per derybas Bonoje.

Be kita ko, 2013–2017 metais fiksuotos vidutinės temperatūros taip pat turėtų būti pačios aukščiausios nuo tada, kai buvo pradėti rinkti šie duomenys. Tai rodo, kad ši tendencija veikiausiai bus ilgalaikė.

Apie 30 proc. visų pasaulio gyventojų susiduria su „itin aukštomis temperatūromis“ bent kelias dienas kiekvienais metais, nurodė JT agentūra.

Tuo tarpu pažeidžiamų žmonių, kuriems gresia gyvybei pavojingos karščio bangos, skaičius nuo 2000-ųjų išaugo 125 milijonais.

„Pastarieji treji metai patenka į rekordinių temperatūrų trejetuką“, – pareiškė PMO generalinis sekretorius Petteri Taalasas (Peteris Talasas).

Be kita ko, 2017-aisiais Karibų regione bei Atlanto vandenyne siautėjo rekordiškai stiprūs uraganai; smarkios audros pasiekė net Airiją. Indostano pusiasalį nusiaubė gyvybių nusinešęs potvynis, o Somalyje ketvirtis milijono žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl nuolatinės sausros, skelbia PMO.

Didžiausias smūgis – besivystančioms šalims

„Daugybė šių įvykių... signalizuoja apie klimato kaitą, sukeltą dėl žmogaus veiklos padidėjusios šiltnamio dujų koncentracijos“, – teigė P. Taalasas.

Per 12 dienų trunkančias derybas 196 JT narės turi papildyti 2015-ųjų Paryžiaus klimato susitarimą, kuriuo siekiama sumažinti klimato atšilimą bent dviem laipsniais Celsijaus.

Praėjusią savaitę JT Aplinkos apsaugos programa paskelbė dar vieną ataskaitą, kurioje sakoma, kad dabartinių nacionalinių pastangų mažinti taršą anglies dvideginiu nepakanka. Dokumente prognozuojama, jog iki šio šimtmečio pabaigos planetos temperatūra pakils trimis laipsniais Celsijaus.

Žemės paviršiaus temperatūra jau yra padidėjusi vienu laipsniu Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.

„Ekstremalių šių metų orų poveikis atskleidžia, kokie dalykai mūsų laukia šiltėjant klimatui“, – teigė profesorius Richardas Bettsas (Ričardas Betsas), klimato poveikio ekspertas iš Didžiosios Britanijos meteorologijos tarnybos Hadley (Hadlio) centro.

To neišvengs niekas, tačiau „didžiausią smūgį dėl žmogaus veiklos patirs besivystančios šalys“, – pridūrė jis.

Ilgalaikės klimato tendencijos, kurias stebi PMO, rodo, kad judama neteisinga kryptimi, nurodė JT meteorologijos agentūra.

Pasaulinį atšilimą sukeliančių šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje tebeauga: anglies dvideginio (CO₂) atmosferoje užfiksuota 403,3 milijoninių dalių (ppm); tai yra didžiausias šių dujų kiekis per 800 tūkst. metų.

Taip pat išaugo metano (CH₄) dujų koncentracija atmosferoje; tai lemia dujų pramonė ir galvijininkystės plėtra visame.

Dabartinė CO₂ koncentracija atmosferoje yra 1,5 karto, o CH₄ – 2,5 karto didesnė nei 1750-aisiais.

Tirpstantys ledynai

Apledėję Žemės plotai toliau mažėja: ypač tai pastebima Arktyje, kur jau nuo 2030-ųjų vasaromis gali nebelikti vandenyną dengiančio ledo. Be to, jau keturis dešimtmečius traukiasi kalnų ledynai – gyvybiškai svarbus vandens šaltinis milijardui žemumose gyvenančių žmonių.

Ataskaitoje nurodoma, kad net Antarktidos ledo plotai, kurie pastaraisiais metais netirpo ar netgi plėtėsi, „pernai ėmė trauktis“.

PMO taip pat paskelbė esanti sunerimusi dėl pasaulio jūrinės aplinkos.

„Vandenynas kasmet sugeria iki 30 proc. į atmosferą išmesto antropogeninio (atsiradusio dėl žmogaus veiklos) CO₂“, – pažymi organizacija.

„Tačiau tai turi didžiulę ekologinę kainą“, – priduriama ataskaitoje.

Dėl sugerto anglies dvideginio jūros rūgštėja, o tai turi potencialiai skaudžių pasekmių koralų rifams, akvakultūrai ir cheminei vandenyno sudėčiai.

„Prieš dešimtmetį mūsų užduotis buvo apibūdinama kaip „išvengti nesuvaldomo, suvaldyti neišvengiama padėtį“, – sakė Londono universiteto koledžo klimatologijos profesorius Chrisas Rapley (Krisas Replis).

Atsižvelgus į PMO ataskaitą, „dabar ji turėtų būti perfrazuota į „susidurti su neįsivaizduojama padėtimi“, pridūrė jis.