Gamtoje galime išvysti daug nuostabių ir neįprastų reiškinių, bet kai kurie iš jų nutinka taip retai, kad gali nustebinti net visko mačiusius.

Šiuo atveju mokslo užduotis yra paaiškinti jų prigimti, ir nors tai padaryti pasiseka ne visada, noriu jus supažindinti su 30 įdomiausių gamtos stebuklų.

Katabinis vėjas

Katabinis vėjas pučia žemyn nuo kalvų, kalnų, ledynų. Jis skirstomas į šiltesnį ir šaltesnį už aplinką, bet paskutiniais metais taip vadinti linkstama tik šaltąjį. Šaltasis katabinis vėjas atsiranda kalvų ar kalnų viršūnėse, virš ledynų atšąlant orui (dėl išspinduliuojamos šilumos ar vertikalaus judėjimo). Atšąlančio oro tankis didėja, ir jis ima „ristis“ žemyn. Leisdamasis jis būna adiabatiškai spaudžiamas ir šyla, tačiau paprastai išlieka santykinai šaltas. Šaltieji katabiniai vėjai paprastai susidaro nakties pradžioje, kai Saulė liaujasi šildžiusi, o gruntas šilumą išspinduliuoja infraraudonosios spinduliuotės pavidalu. Šaltas netropinių ciklonų oras gali sustiprinti šį efektą. Smarkūs katabiniai vėjai beveik visus metus pučia virš Antarktikos ir Grenlandijos.

Ugnies vaivorykštė 

Ugnies vaivorykštė yra nepaprastai retas reiškinys, kuris įvyksta Saulės spinduliams perėjus per aukštuosius debesis, kuriuose susikaupė didelė ledo kristalų koncentracija.

Žaliasis spindulys

Žaliasis spindulys, tai optinis reiškinys, kurį galime labai trumpai stebėti virš Saulės jai tekant ir leidžiantis. Jis dažniausiai matomi plokščiame horizonte, pavyzdžiui, virš vandenyno, bet kartais žaliąjį spindulį galime pamatyti ir Saulei leidžianti virš kalnų ar debesų viršūnių. Šio reiškinio priežastis yra šviesos lūžimas atmosferoje. Šviesa žemesniuose atmosferos sluoksniuose juda lėčiau, dėl didesnio oro tankio. Dėl to Saulės spinduliai šiek tiek išlinksta pagal Žemės linkį. Didesnio dažnio šviesa (žalia/mėlyna) išlinksta labiau nei mažesnio dažnio šviesa (raudona/oranžinė), todėl žalia/mėlyna šviesa iš aukštesnės Saulės dalies jai besileidžiant matoma ilgiau nei raudona. Žalieji spinduliai matomi ryškiau esant atmosferos inversijai, kuri, padidindama atmosferos tankio gradientą, padidina ir šviesos refrakciją. Žalias spindulys dažniau matomas švariame ore, kai daugiau neišsisklaidžiusios Saulės šviesos pasiekia stebėtoją. Saulei tekant ar leidžiantis galime tikėtis ir mėlynojo spindulio, tačiau mėlyna spalva dažniausiai išsisklaido nepasiekusi mūsų akių.

Mėnulio žiedas

Mėnulio žiedas, gana įprastas gamtos reiškinys, stebimas tada, kai aukštai danguje sklandančiuose plunksniniuose debesyse susikaupia milijonai mažyčių ledo kristalų. Pro vieną kristalo paviršių patenkanti ir pro kitą paviršių išeinanti Mėnulio šviesa lūžta 22 laipsnių kampu, ir spinduliai kaip tik dėl to išsidėsto šį kampą atitinkančio žiedo perimetre. Kadangi dažniausiai ledo kristalų forma būna tokia pati, įvairiose vietose stebimas Mėnulio žiedas daugumoje atvejų taip pat yra vienodo dydžio.

Rūko lankas

Rūko lankas yra atmosferinės optikos reiškinys, giminingas vaivorykštei. Skirtingai nuo vaivorykštės, jis atsiranda dėl žymiai smulkesnių (< 0,05 mm) vandens lašelių, esančių rūke. Dėl šios priežasties rūko lankas neturi spalvų bei stebimas baltas arba pilkas. Rūko lankai kartais yra vadinami „baltosiomis vaivorykštėmis“. Rūko lanką irgi sukelia difrakcijos reiškinys, bet, skirtingai nuo vainiko, turinčio didelį skaičių spalvotų žiedų, skirtingos spalvos keliauja tuo pačiu erdviniu kampu.

Prietemos spinduliai

Prietemos spinduliai yra Saulės šviesos „šukės“, matomos, šviesai išeinant iš už šešėlį metančių objektų, pavyzdžiui, medžių ar debesų. Tokie spinduliai dažniausiai susidaro Saulės spinduliams išeinant pro tarp debesų esančius tarpus. Jie vadinami prietemos spinduliais, nes kontrastas tarp apšviestų ir neapšviestų plotų geriausiai matomas esant prietemai. Įvairios atmosferos dalelės išsklaido šviesą, o dėl spindulių difrakcijos, atspindžių ir išsklaidymo žmogaus akis pasiekia plačių šviesos "kolonų" vaizdas.

Kondensacinė banga

Esant kondensacinei bangai, į viršų judanti debesies dalis yra geriausia vieta debesų formavimuisi, o besileidžianti dalis yra tinkamiausia giedram dangui. Todėl galima stebėti debesų eiles ir giedrus dangaus plotus tarp eilių.

Kondensacijos banga tėra paprasta banga, judanti per stabilų atmosferos sluoksnį. Kylančios audrų oro srovės gali sukelti kondensacijos bangas, bandydamos prasiskverbti į tropopauzę. Tropopauzė – tai labai stabilus atmosferos sluoksnis.

Sulaužytas spektras

Retai pasitaikantis efektas, vadinamas sulaužytu spektru, puikiai matomas šioje fotografijoje. Šešėlis viduryje iš tikrųjų yra žmogaus, fotografuojantis nuo kalno viršaus. Tam, kad būtų sukurtas toks efektas, fotografas būtinai turi žiūrėti žemyn nuo kalno viršaus į rūką ar miglą, o už jo turėti šviesti Saulė.

Kelvino Helmholtzo debesys

Kelvino Helmholtzo debesų forma primena vandenyno bangas. Jie susidaro, kai atmosferoje susiduria dvi skirtingos vėjo srovės.

Ritinio debesis

Ritinio debesis susidaro audrų metu nedideliame aukštyje nuo žemės, kai šalto oro bangos stumia į viršų šiltą orą. Ritinio debesyse oras gali suktis ratu aplink horizontaliąją ašį. Dažniausiai šiuos debesis lydi griaustinis ir lietus, tačiau ne visada. Tokio tipo debesys yra labai reti ir juos tenka pamatyti tikrai ne dažnai.

Rytiniai garbės debesys

Rytiniai garbės debesys taip pat gana retas meteorologinis reiškinys, jie susidaro žemai (apie 100 - 200 metrų aukštyje) ir tik tam tikruose pasaulio kontinentuose (dažniausiai Australijoje). Jie yra priskiriami prie ritininių debesų ir turi daug panašių savybių, nors apie jų susiformavimą žinoma mažai.

Gravitacinės kalvos

Šiek tiek nuo kitų reiškinių besiskiriantis reiškinys yra gravitacinės kalvos. Tai yra kampuoto kelio išsitiesimas, kai automobiliai paslaptingai rieda kalno šlaitu į viršų. Tai paaiškinama aplinkiniu kraštovaizdžiu, kuris išsidėsto, sukurdamas iliuziją, jog kelias leidžiasi priešinga kryptimi. Gravitacinio kalno nuokalnė yra optinė iliuzija.

Vienas svarbiausių faktorių, sukuriančių tokią iliuziją yra užstotas horizontas. Be horizonto žmogui labai sunku nustatyti plokštumą, kadangi negalima atlikti patikimo palyginimo. Objektai, kurie paprastai atrodytu maždaug statmeni žemei (pavyzdžiui, medžiai) gali iš tikrųjų būti pakrypę, sukurdami optinę iliuziją.

Ledo apskritimai

Ledo apskritimai, tai natūralus gamtos reiškinys, kurį suformuoja povandeninės srovės. Jį galima pamatyti tik neįprastai šaltose vietovėse.

Kamuolinis žaibas

Kamuolinis žaibas yra labai retas fizikinis reiškinys, švytintis 10-30 cm skersmens, tikriausiai plazmos, kamuolys. Kamuoliniai žaibai yra labai menkai ištirti, kadangi matomi ypač retai. Tikslios atsiradimo priežastys nėra žinomos, pasiūlytos tik kelios hipotezės. Mokslininkams dar niekada nepavyko laboratorijoje sukurti dirbtinio kamuolinio žaibo. Manoma, kad kamuolinis žaibas susidaro perkūnijos metu po žaibo išlydžio (nors gali būti ir audros pradžioje ar pabaigoje) ir „klajoja“ oru. Teigiama, kad jis gali patekti į pastatą per visai mažą angą - orlaidę, dūmtraukį, net rakto skylutę. Kamuolinis žaibas savo kelyje sutikęs kliūtį gali netikėtai sprogti. Patariama pamačius tokį žaibą nebėgti, nebandyti jo liesti, nesiartinti, kad neįvyktų sprogimas. Teigiama, kad po tokio žaibo lieka aštrus sieros kvapas.

Blyksniai

Blyksniai (angl. sprites) yra neseniai atrastas gamtos reiškinys, todėl dar nėra prieita prie vieningos nuomonės, kuri paaiškintų jų prigimtį. Jie priklauso reiškiniams, vadinamiems trumpalaikiais šviesos reginiais (angl. transient luminous events), vykstantiems dėl elektros iškrovų atmosferoje. Didžioji dalis blyksnių įvyksta maždaug 70 km aukštyje. Dažnai jie primena milžiniškas elektrines medūzas. Šis reiškinys trunka vos kelias milisekundes ir yra sunkiai užregistruojamas, todėl yra labai nedaug vaizdinės medžiagos, kurioje jie būtų užfiksuoti.