Mūsų pievose jau pradėję žydėti gausialapiai lubinai – invazinė, ekologiškai labai agresyvi rūšis. Jie į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir ilgainiui paplito visoje šalyje, nustelbė daugelį vietinių augalų. Gausialapių lubinų neėda nei gyvuliai, nei žvėrys, jų sėklų negraužia pelės, nelesa paukščiai.

Vykdant ES ir valstybės lėšomis remiamą retų rūšių apsaugos ir invazinių gausos reguliavimo programą, reguliuojama ir gausialapių lubinų gausa. Daugiausia dėmesio skiriama saugomose teritorijose esančioms šios rūšies augavietėms. Programa įgyvendinama jau porą metų, šie metai – paskutiniai.

Gausialapių lubinų gausa reguliuojama 18 vietų Dzūkijoje, Telšių, Utenos ir Vilniaus rajonuose. Kiekviena šių augaviečių užima nuo kelių iki keliolikos hektarų, kiekvienoje auga tūkstančiai gausialapių lubinų. Jie naikinami gamtai nepavojingais būdais, nenaudojamos jokios cheminės priemonės.

Pagrindinis būdas – šiuos daugiamečius augalus iškasti. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodytų, nes gausialapio lubino šaknys pasiekia ir 1,5 metro gylį. Jeigu būtų palikta nors dalis šaknies, jis augtų iš naujo. Kitas veiksmingas būdas – šienauti. Jeigu lubinai kasmet nušienaujami po keletą kartų ir negali subrandinti sėklų, per kurį laiką jie toje teritorijoje išnyksta.

Baigus gausialapio lubino gausos reguliavimo programą, jų augavietes prižiūrės saugomų teritorijų darbuotojai, todėl bus sąlygos čia vėl augti vietiniams, lubino nustelbtiems augalams.