JAV nacionalinio sniego ir ledo informacijos centras (NSIDC) ketvirtadienį pranešė, kad šią savaitę Pietų vandenyno ledo plotas sumažėjo iki 1,91 mln. kvadratinių kilometrų, o tai yra mažiausias ledo plotas nuo 1979-ųjų, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys.

Ankstesnis žemiausias rodiklis buvo užfiksuotas praėjusiais metais.

„Tikėtina, kad iki tirpimo sezono pabaigos liko dar pora savaičių, todėl manoma, kad jis dar labiau sumažės, kol pasieks metinį minimumą“, – teigiama NSIDC pranešime.

Tirpstantis jūros ledas neturi pastebimo poveikio jūros lygiui, nes ledas jau yra vandenyje.

Tačiau jūros ledas supa didžiulius Antarktidos šelfinius ledynus – nuo žemyno šliaužiančių ledynų tęsinius, keliančius katastrofiško jūros lygio kilimo per ateinančius šimtmečius pavojų, jei kylant pasaulinei temperatūrai jie ir toliau tirps.

NSIDC nurodo, kad „didžiojoje Antarktidos pakrančių dalyje“ vanduo dabar yra be ledo, todėl „šelfiniai ledynai, besiribojantys su ledo skydu, yra veikiami bangų ir šiltesnių sąlygų“.

Antarkties ciklas kasmet smarkiai kinta, bet per pastaruosius keturis dešimtmečius šis regionas nepatyrė tokio spartaus ledynų tirpimo, nuo kurio dėl visuotinio atšilimo kenčia Grenlandija ir Arktis.

Vis dėlto nuo 2016 metų stebimas didelis tirpimas verčia nerimauti dėl galbūt įsivyraujančios reikšmingos mažėjimo tendencijos.

Jūros ledo tirpimas kelia problemų, nes dar labiau skatina visuotinį atšilimą.

Kai vietoje balto jūros ledo, kuris iki 90 proc. Saulės energijos atspindi atgal į kosmosą, atsiranda tamsus neužšalęs jūros vanduo, jis sugeria panašią dalį Saulės šilumos.

Pernai vasario mėnesį Pietų vandenyne plūduriuojančio ledo plotas pirmą kartą pasidarė mažesnis nei du milijonai kvadratinių kilometrų.

Praėjusią savaitę Europos Sąjungos klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ (C3S) pranešė, kad sausio mėnesį ledo plotas jau buvo rekordiškai mažas.

Visame pasaulyje praėję metai buvo penkti ar šešti šilčiausi per visą istoriją, nepaisant vėsinančio natūralaus meteorologinio reiškinio „La Nina“ poveikio.