Kai išeis įšalas

Pasak želdynų dizainerės Jolitos Arlauskaitės, pirmas darbas – išvalyti veją nuo šiukšlių, akmenų, kankorėžių, pernykščių lapų ir viso kito, kas gali trukdyti prižiūrėti ją.

„Palaukime, kol įšalas išeis, žemė bus nebeįmirkusi, ir galėsime pradėti darbus. Labai svarbu, kad gruntas jau būtų pakankamai nusidrenavęs – turi nelikti pėdų ir duobių“, – sako J. Arlauskaitė.

Tuomet, kai temperatūra siekia bent +10 °C, dirvą galima skarifikuoti – iššukuoti specialiu įrenginiu, jei reikia – paskleisti šiek tiek grunto ir atsėti.

„Veją patartina skarifikuoti kiekvieną pavasarį – šio proceso metu grunto paviršius supjaustomas ir iš šaknų pašalinamas susiformavęs veltinis, išdžiūvusios žolės, samanos. Skarifikuoti irgi reikia tuomet, kai nešlapia, dirvos paviršiuje nestovi vanduo. Nerekomenduojama to daryti ir esant rasai; tik tada, kai veja – visiškai sausa“, – aiškina J. Arlauskaitė.

Atkurti ir patręšti

Jei po žiemos vejoje matote atsiradusių tuščių ar išretėjusių vietų, J. Arlauskaitė siūlo jas apsėti nauja žole, kad vasarą veja būtų tolygi.

„Galima naudoti įprastas žolės sėklas arba rinktis specialius mišinius, skirtus plikoms vejoms atsėti. Procesas – paprastas: papurenti dirvą grėbliu, tolygiai paskleisti sėklas, lengvai jas įspausti, gerai palaistyti ir uždengti agroplėvele, kad apsaugotumėte sėklas nuo paukščių ir lietaus išplovimo. Priklausomai nuo oro sąlygų, žolė pradeda dygti per dvi tris savaites“, – sako želdynų dizainerė.

Po skarifikavimo ir sėjos veją patariama patręšti ir palaistyti, kad žolė įsisavintų trąšas. Želdynų priežiūros specialistė pataria naudoti ilgalaikio veikimo trąšas – tada tręšti reikės rečiau, maždaug kas 6–8 savaites.

Apsaugoti nuo piktžolių

J. Arlauskaitė pataria sudygusias vejoje plačialapes dviskiltes piktžoles (tokias kaip pienės ar rūgštynės) nupurkšti herbicidais – tai sumažina tokių augalų. Kadangi dauguma tokių herbicidų veiksmingi apie tris mėnesius, vasarą nupurkšti reikėtų darkart.

Tiek pavasarį, tiek vasarą reikėtų laikytis taisyklės – nenupjauti daugiau nei trečdalio žolės aukščio vienu pjovimu. Pjaunant per trumpai, žolė gali nusilpti.

„Purkšti būtinai reikėtų, kai apniukę, nėra tiesioginių saulės spindulių, kad trąšos ir herbicidai nenudegintų vejos.

Tas pats pasakytina apie laistymą. Tiems, kurie įsirengę laistymo sistemas, patariama nustatyti laistymą ankstyvą rytą – 5 ar 6 val., kad vėliau saulėtą dieną lašai nenudegintų vejos“, – pažymi specialistė.

Pasak J. Arlauskaitės, aeruoti – vertikaliai raižyti dirvą ir žolės šaknis specialiu įrankiu, galima vėliau, balandžio–gegužės ar rugsėjo–spalio mėnesiais, kai žolė jau auga.

„Aeruoti būtina, jei matote, kad gruntas suspaustas, veja sunkiai auga, nesidrenuoja. Aeratorius iš grunto iškelia nedidelį jo kiekį, suformuodamas duobutes, kurios vėliau užpildomos smėliu, taip gruntas palengvėja ir šaknys gauna daugiau oro“, – aiškina J. Arlauskaitė.

Kaip paruošti vejapjovę

Profesionalių įrankių prekybos įmonės atstovas Romualdas Balčaitis pataria nepamiršti pasitikrinti, ar turima vejos pjovimo įranga tvarkinga ir tinkamai paruošta naujam sezonui.

„Jei jau turite ir naudojote žolės pjovimo robotą, patikrinkite, ar neužsikimšusios vėdinimo angos, po korpusu nesusikaupę žolių, dulkių, purvo. Apžiūrėkite, ar peiliukai neatšipę, nesulūžę, ar tvirtai laikosi. Jei robotas žiemą buvo laikomas neįkrautas, iki galo jį įkraukite. Jei akumuliatorius greitai išsikrauna, gali tekti jį pakeisti. Patikrinkite, ar ratai švarūs, ar juose neįstrigę šiukšlių. Jei ratai praradę sukibimą, galima juos išvalyti ar pakeisti. Apžiūrėkite, ar nepažeistas perimetro laidas, ar švari įkrovimo stotelė, ar neužsiteršę kontaktai. Jei robotas turi išmaniąją sistemą, patikrinkite, ar atnaujinta programinės įrangos versija“, – vardija darbus R. Balčaitis.

Ne per trumpai

R. Balčaitis pažymi, kad roboto negalima paleisti ant šviežiai pasėtos žolės – pirmuosius kelis kartus pjauti reikėtų įprasta žoliapjove ir tik paskui galima įdarbinti vejos robotą.

„Svarbu atminti, kad robotas turi būti paleidžiamas ant žoliapjove jau nupjautos aptvarkytos žolės, būtinai pašalinus nuo jos visus daiktus, pavyzdžiui, vaikiškus žaislus. Tiek pavasarį, tiek vasarą reikėtų laikytis taisyklės – nenupjauti daugiau nei trečdalio žolės aukščio vienu pjovimu. Pjaunant per trumpai, žolė gali nusilpti, prasčiau augti ir tapti blyški“, – pastebi specialistas.

Jei veja aeruojama, R. Balčaitis pataria atkreipti dėmesį, ar robotas spėja nupjauti žolę pagal numatytą grafiką, nes po aeracijos gali paspartėti žolės augimas. Atsižvelgiant į tai, gali reikėti pakoreguoti roboto pjovimo grafiką.

Pjauti – reguliariai

Pašnekovas primena, kad vejos pjovimo robotai yra ne tik patogūs, taupo laiką, bet ir naudingi vejai.

„Robotas nupjauna labai smulkius žolės gabalėlius, kurie tampa natūralia trąša. Be to, roboto užtikrinamas reguliarus žolės pjovimas skatina naujų ūglių augimą, todėl veja tampa tankesnė ir vienodesnė, skatinamas stipresnių šaknų vystymasis, tai augalams padeda geriau įsisavinti maistines medžiagas ir vandenį. Dažnai pjaunant piktžolės nespėja išsiplėsti vejoje, nes neturi galimybės subrandinti sėklų ar pernelyg įsitvirtinti“, – pažymi R. Balčaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad peraugusioje vejoje kaupiasi drėgmė ir susidaro palanki terpė grybeliams ir kitoms ligoms atsirasti.

Kam skirta?

Jei veją dar tik planuojate įsirengti, J. Arlauskaitė pataria pirmiausia apsvarstyti, kokią funkciją ji atliks sklype: reprezentacinę, rekreacinę ar kitokią, ar ji bus saulėtoje vietoje, ar pavėsyje.

„Nuo to labai priklauso, kokias sėklas reikia pasirinkti. Tuomet laukia kiti, tekste jau aptarti, etapai: tinkamai paruošti gruntą, įsirengti laistymo sistemą, instaliuoti vejos robotą“, – pirmuosius žingsnius vardija želdynų dizainerė.