Grožėkimės, keliaukime, stebėkime ir stebėkimės mažais gamtos stebuklais. Jų pilna aplink, jie draugiški mums, o mes būkime draugiški aplinkai, tiems, kuriuos netikėtai aptinkame, pastebime.

Nelieskime, neglostykime, nesineškime namo radę jauną dar pūkuotą paukštuką ar mamų laikinai paliktą kiškutį, stirniuką, kitą jauniklį. Jais rūpinasi tėvai, o mes, imdamiesi juos globoti, juos vis tiek vienaip ar kitaip pražudome. Radę ant tako, perkelkime į kitą, saugesnę vietą – ant medžio šakos ar šalia tako esantį žolyną.

Išvien: gamtos stebuklų pilna aplink, jie draugiški mums, o mes būkime draugiški aplinkai. / Marijos Jankauskienės nuotr.

Prieš pradėdami pjauti žolę skirkime nors pusvalandį plotui apžiūrėti, nes lizde tupinti kurapka, griežlė ar pempė nesitrauks nuo lizdo, o stirniukas ramiai miegos tol, kol jo mama grįš ir švelniai lyžtelės per margą, su aplinka susiliejantį jauniklio kailiuką. Arba sumals žolės smulkintuvas, šienapjovė…

Šienapjūtės metu pražudoma daug jaunų gyvūnų – pasigailėkime jų, geriau palikime ruožą nenušienautą, jei ten stebime besilankančią stirną ar girdime vakarais kreksinčią griežlę. Tokiame paliktame nešienautame pievos gabalėlyje saugiai išsives jauniklius pievų paukščiai, pasislėps jauniklius auginantys kiti gyvūnai, sėklų pabers žydintys pievų augalai.

Pjaudami veją kieme ar sode palikime lopinėlį žydinčių augalų. Ant jų galės nutūpti bitės, kamanės, drugeliai, ropinės vis labiau nykstančios boružėlės, kiti vabzdžiai. Pagalvokime apie savo vaikus ir anūkus, kur jie, jei ne savo sodyboje, pažins rasakilas, gysločius, veronikas, neužmirštuoles, raktažoles, žiognages ir kitus augalus, ant jų ropojančiaus vabaliukus, medų renkančias bitutes ir išmoks juos branginti bei saugoti.

Tik visų mūsų dėmesys supančiai gyvenamajai aplinkai gali persiduoti iš kartos kitai kartai.

Išvien: gamtos stebuklų pilna aplink, jie draugiški mums, o mes būkime draugiški aplinkai. / Marijos Jankauskienės nuotr.