Britų trumpaplaukės katės labai tinka šeimoms su mažais vaikais, tikina šių kačių augintojai.

Pasak jų, šios veislės katės, persisotinusios žmogaus dėmesio, pasišalina ir pasislepia, bet niekuomet neparodo agresijos.

„Tai yra veislė, kurią patarčiau laikyti tiems, kurie turi mažų vaikų. Jei jiems [britų trumpaplaukiams] pabosta, įkyri žmonių dėmesys, jie paprasčiausiai pasislepia, išeina, bet niekada neišleidžia nagų ir neįdreskia“, – tvirtina aštuonias britų trumpaplaukes kates auginanti Asta Stuopelienė.

Lakstė Anglijos gatvėmis ir laukais

Aristokratiškos britų trumpaplaukės katės populiarios ne tik Didžiojoje Britanijoje. Įvairių šalių kačių mylėtojams jos patinka dėl gero, ramaus būdo ir tankaus kailio. Bet įdomu tai, kad vos prieš porą šimtų metų tokios gražuolės lankstydavo Anglijos gatvėmis ir laukais, gaudydamos peles.

Britų trumpaplaukių kačių augintoja Milda Zabarskienė pasakoja, kad šias kates į Didžiąją Britaniją atvežė salą užkariavę romėnai. „Buvo siekiama, kad šios katės apsaugotų grūdų sandėlius nuo pelių“, – teigia moteris.

XIX amžiuje pastebėta, kad šios katės gražios. Pradėjus vykdyti jų atranką, 1871 metais britų trumpaplaukės pirmą kartą pristatytos kačių parodoje. „Tuomet jau prasidėjo šios veislės istorija, veisimas, spalvų išgavimas ir t. t.“, – sako M. Zabarskienė.

Skiriasi ir kailio, ir akių spalva

Tradicinė britų trumpaplaukių spalva – mėlyna, kitaip – pilka. Bet mūsų laikais tokių kačių kailio spalvų įvairovė yra didžiulė. Vienspalvės, dviejų spalvų, su žymėmis, rainos ir kitokios britų trumpaplaukės dar gali skirtis ir akių spalva – rinktis tikrai yra iš ko.

Kaunietė A. Stuopelienė iš pradžių įsigijo vieną britų trumpaplaukę katę, bet netrukus suprato, kad nori jų laikyti daugiau. „Aš įsigijau pirmą savo katytę – raštuotąją. Ji yra mėlynakė, tabby point spalvos. Vėliau užsimaniau jų turėti daugiau, nes supratau, kad be galo myliu kačiukus“, – pasakoja moteris.

Dėl britų trumpaplaukių A. Stuopelienė aplankė ne vieną šalį. „Važiavau į įvairias šalis: Olandiją, Vokietiją, skridau į Maskvą, [vienos britų trumpaplaukės] važiavau parsivežti į Lenkiją, galų gale – į Austriją. Per metus įsigijome aštuonis katinukus“, – teigia britų trumpaplaukių kačių mylėtoja.

A. Stuopelienės auginamos katės – skirtingų spalvų. „Yra mėlynieji, liaudyje vadinami pilkaisiais. Taip pat – fawn spalvos. Tai yra kakavos spalvytė – labai įdomi, šviesoje turinti violetinį atspalvį. Taip pat yra alyvinė katytė. Parsivežėme ir raudonos spalvos mergaitę. Ir visiškai neseniai parsiskraidinome berniuką iš Austrijos – taip pat raudonąjį. Ar turi vieną gyvūnėlį, ar daugiau, – skirtumas mažas“, – tikina moteris.

Vilniuje gyvenanti M. Zabarskienė augina dvi suaugusias britų trumpaplaukes kates ir mažus kačiukus, kurie visi yra vienodos spalvos. „Mane pakerėjo ne tiesiog britai, bet būtent ši britų trumpaplaukių spalva, t. y. silver shaded – sidabrinio atspalvio britukai. Jie yra balti, juodas – plauko galiukas. Tas juodas plauko galiukas yra ant nugarytės ir uodegytės. Ir jų akys – žalios. Nuo kitų britukų jie dar skiriasi tuo, kad ši išskirtinė spalva priduoda mažumo, t. y. jie šiek smulkesni nei kiti britukai“, – aiškina moteris.

Turi silpnybę – gurmanės

Įprasti britų trumpaplaukiai katinai patinai – pastebimai didesni, platesni nei patelės. Jie sveria apie 6–7 kg, bet būna ir gerokai sunkesnių katinų, pasiekusių brandą apie trečius–ketvirtus metus.

A. Stuopelienė pasakoja, kad jos auginamas Zidanas sveria apie 6,5 kg. „Britai vystosi iki trejų metų. Mūsų Zidanui dabar suėjo pusantrų metukų. Jo vystymasis tik prasideda – į plotį“, – šypsosi britų trumpaplaukių augintoja.

Šios veislės katės – didelės, bet jos neturėtų būti storos ir nutukusios. Jų mityba – labai svarbi, pabrėžia specialistai.

„Būtų galima įvardinti vieną iš britų silpnų vietų – jie yra gurmanai. Jie niekada nevalgys to, ko nenori“, – pabrėžia A. Stuopelienė.

Teisinga, subalanduota mityba padės išlaikyti ir gerą kailį, kuriuo taip garsėja britų trumpaplaukės katės. „Tai liaudyje vadinamas pliušinis kačiukas. [...] Jo kailis yra toks tankus, kad, norėdami pasižiūrėti, kur yra oda, jos nerasite. Jo kailis yra šiurkštokas, bet ypač tankus. Uždėjus ranką, prispaudus, o po to – atleidus, galėtumėte pamatyti, kad plaukas atsistoja tik po truputį. Tai yra plauko tankumas“, – tvirtina A. Stuopelienė.

Anot jos, britų trumpaplaukes kates patartina šukuoti tik kartą per savaitę. „Yra keli metų laikai, kai reikia pašukuoti beveik kiekvieną dieną – kai išmetinėja savo žieminį kailį ir pereina prie lengvesnės tekstūros. Jie išmeta savo povilnį“, – patikslina moteris.

M. Zabarskienė sako, kad įprastai šių kačių nereikia maudyti. Vis dėlto prieš parodą patinėlius dažniausiai tenka išprausti, bet patelių – tikrai nebūtina.

„Jei britukas prausiamas prieš parodą, turi praeiti šiek tiek laiko, nes prausimas minkština kailiuką. Pagal standartą britų kailiukas turi būti purus, tankus, bet šiek tiek šiurkštokas, neturi būti per švelnus“, – akcentuoja britų trumpaplaukių augintoja.

Nors šias kates galima laikyti ir tik vidaus patalpose, pavyzdžiui, bute, A. Stuopelienė savo name sudarė katinams sąlygas laisvai išeiti į lauką tiek vasarą, tiek žiemą. Ir ne tik dėl to, kad kailis būna tankesnis ir puošnesnis, sako britų kačių mylėtoja.

„Būti kieme jiems yra labai svarbu, nes jie pirmiausia pakramsnoja žolytės. Jei jų nevesite į kiemą, kur yra žolės, namuose reikia turėti specialios žolytės, kurios jie galėtų pavalgyti [...]. Ir, be abejo, dėl kailio. Jei britukas gali išeiti į kiemą ir žiemą, ir vasarą, jo kailis bus daug gražesnis, daug tankesnis ir daug sveikesnis“, – tikina moteris.

Gali pasislėpti po lova, krepšyje ir net kamine

Kailis – kiek šiukštokas, bet būdas – švelnus, tikina britų trumpaplaukių kačių augintojai. A. Stuopelienės teigimu, šios katės puikiai tinka šeimoms, turinčioms mažų vaikų.

„Tai yra veislė, kurią patarčiau laikyti tiems, kurie turi mažų vaikų. Jei jiems pabosta, įkyri žmonių dėmesys, jie paprasčiausiai pasislepia, išeina, bet niekada neišleidžia nagų ir neįdrėskia“, – tvirtina A. Stuopelienė.

Jai antrina M. Zabarskienė: „Britų trumpaplaukiai labai tinka šeimoms su vaikais. Žinoma, priklauso nuo to, kokie tėvai ir kaip jie auklėja savo vaikus, bet, jei vaikai klauso tėvelių ir stengiasi su kačiuku elgtis gražiai, britukai yra labai tinkami. Jie niekada neparodys agresyvumo. Jei vaikas negražiai [katinėlį] pakels arba britukui atsibos dėmesys, jis tiesiog tą kartą pasislėps, o paskui grįš.“

Pasislėpti šios katės tikrai mėgsta ir moka. Britų trumpaplaukių kačių šeimininkas Žygimantas Zabarskas sako, kad jų šeimą lankantys svečiai kartais suabejoja, ar jie turi augintinių.

„Mūsų svečiai kartais ateina ir nustemba – jūs tikrai turite katinų? Jie keturi!? Jų nesimato!“ – pasakoja vyras. Kartais kačiukai sugeba pasislėpti pačiu netinkamiausiu metu.

„Buvo mūsų vestuvės. Buvome nuvežę katytę pas uošvius. Kaip tik vestuvių išvakarėse dingo katytė. Uošviai visus namus apieškojo. Aplink visus namus aplandžiojo – niekur nėra katytės. Bet, ačiū Dievui, jau kitą dieną katytė atsirado. Jie aptiko, kad ji įšoko į židinį ir pasislėpė – į kaminą įlindo“, – prisimena Ž. Zabarskas.

A. Stuopelienė pasakoja į parodas su katėmis keliaujanti turistiniu automobiliu. „Buvo taip, kad jau reikėjo iš kemperio eiti į parodą ir tiesiog neradome vieno katinuko. Žinokite, jau beveik parodos pradžia, o mes jo vis dar nerandame. Pasirodo, jis įlindo po lova, į tašę, ir įlindo taip giliai, kad net nepastebėjome. Viskas gerai baigėsi, radome, nes pradėjome šaukti ir po kiek laiko jis atsiliepė“, – teigia britų trumpaplaukių augintoja.

Dėmesio prašo tyliai

Iš tikrųjų šios veislės katės miauksi retai ir tik esant reikalui. Anot A. Stuopelienės, britų trumpaplaukės katės „nekalba“. „Jie sumiauksi labai retai. Jei, pavyzdžiui, jį paimi ant rankų ir jo nepaglostai, tai jis tiesiog sumiauksi, paprašo, kad paglostytum“, – sako britų trumpaplaukių kačių augintoja.

Jai pritaria M. Zabarskienė: „Jie yra meilūs, prašo dėmesio, bet dažniausiai jie jo prašo tyliai. Arba tai būna vienas „miau“.“ Pasak jos vyro, šios katės rytais šeimos tikrai nežadina.

„Kol mes miegame, miega ir katinai. Katinas iš pradžių augo pas senelį. Jis ketvirtą ryto pasako „miau“, senelis keliasi, įdeda jam valgyti ir eina toliau miegoti. Mes parsivežėme katiną pas save. Katinas turbūt pabandė pasakyti „miau“, mes kažkaip nesureagavome, taigi jis daugiau taip ir nebebandė“, – sako Ž. Zabarskas.

Jo žmonos nuomone, tai yra ramūs ir labai geri katinai, tinkantys daug dirbantiems žmonėms. „Jie dažniausiai dienos dalį tiesiog pramiega. Jei grįžti namo pietauti, dažniausiai randi visus miegančius, o vakare su tavimi bendrauja, taip pat – ryte“, – pažymi šių kačių mylėtoja.

Ž. Zabarsko teigimu, maži britų trumpaplaukių kačiukai visada žaidžia ir su bet kuo, bet suaugusios katės – tikrai ramios. „Nebent jūs norite daug dėmesio iš katino, gal tada reikėtų rinktis aktyvesnį“, – svarsto vyras.

Britų trumpaplaukės – dažniausiai labai sveikos katės ir tinkamai prižiūrimos gyvena 14–20 metų.