Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) pabrėžia, kad tai kelia grėsmę gyvybiškai svarbioms gėlo vandens atsargoms, nuo kurių priklauso milijonai žmonių, kurie vandenį geria ir naudoja jį žemdirbystei bei pramonei.

Apie problemą priminta penktadienį minint tarptautinę ledynų diena.

Pasak Pasaulio ledynų stebėjimo tarnybos (WGMS), veikiančios prie Ciuricho universiteto, per 48 metus nuo 1976 m. ledynai visame pasaulyje neteko beveik 9 200 gigatonų ledo. Viena gigatona yra milijardas tonų.

Šis prarastas ledo kiekis prilygtų 25 metrų storio Vokietijos dydžio ledo luitui, sako WGMS direktorius Michaelis Zempas.

Pasaulinė meteorologijos organizacija taip pat paskelbė, kad dėl tirpstančių ledynų jūros lygis pakilo 18 milimetrų nuo 2 tūkst. metų.

M. Zempas teigia, kad jūros lygiui pakilus 1 milimetru su potvynio grėsme papildomai susiduria nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. žmonių.

Remiantis WMO duomenimis, ledynai, kartu su Antarktidos ir Grenlandijos ledyniniu skydu, sudaro 70 proc. pasaulio gėlo vandens atsargų.

„Išsaugoti ledynus būtina ne tik dėl aplinkosaugos, ekonomikos ir visuomenės – tai yra išgyvenimo reikalas“, – sako WMO generalinė sekretorė Celeste Saulo.

Besitraukiantys ledynai kadaise buvo stebimi tik tam tikruose regionuose, tačiau WMO įspėja, kad per pastaruosius trejus metus ledo sumažėjo visuose 19-oje pasaulio ledynų regionų.

Ledynai per šį laikotarpį sumažėjo daugiau nei per bet kurį kitą trijų metų laiko tarpą, kai duomenis pradėta rinkti XX a. 8-ajame dešimtmetyje.