Lietuvoje – žiemos pradžia. Arba žiemos meto. Nes apie žiemą ką nors sakyti dar anksti. Ir ar verta? Juk tokiais sakymais nieko nepakeisime. Tegul tai pasako ir parodo pati gamta, nes tik ji žino visą tiesą.

Žiemiški orai, kol kas dar labai atsargūs ir švelnūs, į mūsų kraštą atėjo pačioje rudens pabaigoje. Kol kas regime idealų žiemos pradžios scenarijų, nes žemė suragėjo, sušalo be sniego arba beveik be jo. Ežerai pasidengė ledeliu ir ledu, jau keliančiu žmogų.

Ledas kelia įvairių minčių. Štai vandens paukščiams jis lemia svarbius pokyčius, nes tenka palikti savo gimtuosius vandenis ir skristi. Tačiau, kaip ir kiekvienos žiemos pradžioje, norime kreiptis į jus. Išvydę ant ledo tupinčius paukščius, neskubėkite skambinti, nekvieskite gelbėtojų.

Šiemet per savaitę sulaukta apie 300 skambučių, skelbiančių, kad paukščiams reikia pagalbos. Buvo kviesti gelbėtojai, bet paaiškėjo, kad iš 300 pranešimų tik vienas pasitvirtino. Taigi supraskime ne tik paukščius, supraskime ir žmones, gelbėtojus. Galbūt tuo metu jie galėjo atlikti kai ką dar svarbiau.

O vaikams ledas – vilionė čiuožti, siausti. Tačiau labiausiai ledo laukia žvejai. Ledo magija yra daug stipresnė už baimę, atsargumą ir informaciją. Šie metai tokie pat, kaip ir visi, nes, vos sužvilgus ledui, jo pakraščiuose jau vaikšto žvejai.

Ledas kol kas praduriamas vienu peikenos dūriu, po kojomis jis linksta ir braška. Baugu žiūrėti į savo gyvybe rizikuojančius žmones. Juk kasmet taip netenkame bent keleto žvejų. Pernai visiems žvejams nustatytas reikalavimas turėti smaigus, kuriais įlūžus galima išlipti ant ledo.

Tiesa, žvejai turi prisiminti, kad rūpinamasi ne tik jų saugumu, bet ir žuvų ištekliais. Žvejai privalo žinoti, kad iki Naujųjų metų lydekas leidžiama gaudyti naudojant gyvą jauką – žuvelę. Tačiau žvejys gali turėti ne daugiau kaip keturis skritulius.

Iki gruodžio 31-osios Lietuvoje draudžiama gaudyti upėtakius, nes dabar – šių lašišinių žuvų nerštas. Neršti ruošiasi ir vėgėlės, tad jas žvejoti leidžiama iki gruodžio 15-osios. Šių metų poledinės žūklės sezonas prasidėjo anksti. Gali būti, kad jis bus nutrauktas ledui ištirpus, tačiau, kad ir kokia brangi bei laukiama būtų žuvelė, neturėtume dėl jos rizikuoti savo gyvybe.

Kol ežerai dengiasi ledu, upeliai alma greiti ir gyvi. Tiesa, juose vandens mažokai, ir tik atlydys gali kliustelėti papildomą jo kiekį. Tokiu metu net prie mažiausio upelio glaudžiasi paukščiai. Sekliuose, žolių priaugusiuose užutekiuose braido juodieji strazdai, straksi liepsnelės ir karetaitės.

Šie paukščiukai nežiemodavo Lietuvoje, tačiau per kelis paskutinius dešimtmečius jų įpročiai pasikeitė. Dabar nesistebime regėdami nei juoduosius strazdus, nei liepsneles ar varnėnus. Tačiau prie upeliukų laukiame vandeninių strazdų, kurie kai kur pasirodė, nors gausiau turėtų atskristi tik stojus tikrai žiemai.