Kuo toliau, tuo labiau teks susitaikyti su sausromis, žiemomis be sniego ir staigiais temperatūrų pokyčiais, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė. Metų laikai, pasak patyrusios klimatologės, greičiau primins pereinamuosius laikotarpius. Tačiau žiema, pavasaris, vasara ir ruduo turėtų išlikti.

„Klimatas labai sparčiai šiltėja ir būtent su tuo susiję orų pokyčiai, nes labai daug kas painioja orus ir klimatą. Jei atšąla, tuoj pat šaukia: ką jūs šnekate apie klimato šiltėjimą, jei šalta? Nereikėtų painioti orų ir klimato. Dėl klimato kaitos stipriai keičiasi orai, jie yra dinamiški ir temperatūrų svyravimai gana dideli: vieną dieną turime labai aukštą temperatūrą, o kitą dieną – jau žemiau nulio. Tokie dalykai bus dažnesni. Teks priprasti, kad gruodžio mėnesį būsime be sniego“, – sako A. Galvonaitė.

A. Galvonaitė yra viena pagrindinių mūsų šalies mokslininkių, tyrinėjančių klimato kaitą. Tad ji iš tiesų geriau nei kas kitas žino, kad susirūpinti išties reikia. Pastarąjį šimtmetį pasaulyje vyksta dalykai, galintys tapti pražūtingi. Anot A. Galvonaitės, mus stebėtis verčiantys gamtos pokštai tėra kur kas didesnės problemos simptomai.

„Žmogus per savo gyvenimą klimato kaitos neturėtų matyti, nes klimatas – ilgalaikis, gana stabilus procesas. Tačiau dabar jis šiltėja labai sparčiai ir jau vaikai gali pastebėti, kaip keičiasi mūsų klimatas“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“ kalbėjo A. Galvonaitė.

Niekam ne paslaptis, kad klimato kaita labai padidėjo 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai ypač sparčiai pradėjo vystytis pramonė ir transportas. Mėgindamos išspręsti šią problemą, dauguma pasaulio šalių nuolat renkasi į konferencijas ir mėgina rasti sprendimą.

Pasak ne kartą tokiose konferencijose dalyvavusios A. Galvonaitės, neretai ginčai tarp šalių primena cirką: nesutariama ne tik dėl esminių reikalavimų, bet ir atskirų žodžių ar kablelių, o kartais net ir dėl to, kad viena šalis gavo du kartus pasisakyti, o kita – tik kartą.

A. Galvonaitei patiko kažkada išgirstas posakis, kad esame vienkartinė epocha: esame įpratę pirkti naujus daiktus, nesvarbu, reikia mums jų ar ne – tai skatina gamybą, elektros suvartojimą ir klimato atšilimą.

„Pasaulinė metinė oro temperatūros klimato norma yra apie14 laipsnių, o šiemet laukiama, kad bus 15 laipsnių – tai labai daug. Tuomet prasideda grandininė reakcija, orų pokyčiai, ekstremalėjantys meteorologiniai reiškiniai, kai vis dažniau išgirstame, kad vienoje pusėje – dideli gaisrai, kitoje – potvyniai ir poplūdžiai. Ekstremalūs reiškiniai bus dažnesni ir su tuo reikės susitaikyti“, – prognozuoja A. Galvonaitė.

Plačiau žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Gyvenimas“ reportaže.