– Kuo šis metų laikas yra ypatingas žvėrims?

– Šis metų laikas kanopiniams žvėrims yra ypatingas tuo, kad dabar vyksta ruja. Tai yra vienintelis metas, kai jie gali susiporuoti, kad pavasarį turėtų jauniklių. Tai yra briedžiai, elniai. Tiesa, jūroje jau yra į pabaigą arba pasibaigusi, nes pats veiksmas vyksta rugsėjį, bet dar kai kur gali net iki lapkričio būti. Prasideda danielių ruja, jų irgi yra pakankamai daug. Ir dar buvo stumbrų ruja. Tai va, būtent tas metas yra svarbus stumbrams, elniams, danieliams, briedžiams.

– Kas vyksta tada su tais žvėrimis? Ar tiesa, kad jie visiškai praranda baimės jausmą ir ypač vairuotojams reikia jų saugotis?

– Tiesą pasakius, jie nepraranda baimės jausmo ir bėga į kelius vien dėl to. Su vairuotojais tas baimės jausmas nelabai susijęs. Jis gali prie grybautojo prieiti ir pagalvoti: „laba diena, ar tu esi čia patinas, ar patelė, ir ar tu nori gauti iš ragų į galvą“. Ir tai yra išskirtiniai atvejai, kai briedis susidomi kokiu nors žmogumi ir žiūri į jį. O kas liečia kelius ir vairuotojus, tai rujos metu elniai, briedžiai keliauja į savo pamėgtas vietas, kur yra patelių, kur jie mėgsta burtis per rują ir tada prasideda veiksmas – baubia, rėkia, laksto paskui pateles. Bet pats gyvūno gyvenimas nepasikeičia. Kiekvieną vakarą gyvūnas iš miško, iš savo saugios vietos eina maitintis į laukus. Jeigu tuo metu geras laukas, kur yra maisto, yra už kelio, tai jie kerta tą kelia. Jie visada tą daro, nuolat.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet tai vadina migracija…

– Tai nėra jokia gyvūnų migracija, tai yra tiesiog perėjimas iš mitybos į poilsio vietas. Jie tą daro nuolat. Kai kurie nekerta kelių, kai kurie kerta. Ir, aišku, kai jie gainiojasi pateles, vėlgi gali išbėgti į kelią ir t. t. Tai žvėrys tuo metu tikrai būna aktyvesni. Dėl to ir avarijų būna daugiau. Jie keičia savo lokacijas, bet tai nėra kažkokia migracija, kur varo per visą Lietuvą būriai žvėrių.

– Kokiu paros metu jie dažniausiai keliauja iš vienos vietos į kitą?

– Kaip ir visada, žvėrys yra aktyvūs sutemstant ir auštant. Atsargiausiais reikėtų būti būtent kai pradeda temti, dabar kokią 19-20 val. turbūt, ir ryte prieš švintant. Tada jie grįžta į savo poilsio vietas. Tokiu metu aš žinau, pavyzdžiui, kur yra elnių miške, aš važiuoju ant 60-70km/h. Ir reikia važiuoti daug lėtesniu greičiu negu rekomenduojama ir tada išvengti avarijų yra tikrai labai paprasta.

– Ar tiesa, kad žvėrys turi bandos jausmą ir jeigu vienas šoką per kelią, tai kiti irgi lekia paskui?

– Visiška tiesa. Žvėrys seka savo vedlius. Jeigu stumbras vienas perėjo per kelią, visi eis per kelią, nesvarbu, ar ten važiuotų traukinys, autobusas, jie nebereaguoja. Jie bėga paskui savo vedlį. Elniai daro tą patį. Briedžiai išvis tokie kvailesni sutvėrimai, jie gali bet kada išeiti prieš automobilį. Baisiausios avarijos būna su briedžiais. Jie nieko nesuvokia, galvoja, kad yra patys kiečiausi ir automobilis turėtų pasitraukti, o ne jisai. Elniai dar kažkiek pasidairo, stirnos irgi. Nors stirnos kartais irgi kai įsibėgėja, aš ir pats turėjęs įvykių.

– Tai jeigu vairuotojas netikėtai pamato perbėgančią per kelią vieną stirną, tai turėtų vis tiek stabdyti, nes paskui greičiausiai vis tiek bėgs daugiau žvėrių?

– Taip. Tai, visų pirma, vairuotojas turėtų būti  labai atidus važiuojant sutemus ir žiūrėti, ar neblizga akys pakelėse – tą iškart pamatai ir pristabdai jau. Jeigu tik stovi žvėris šalia kelio, perėjo kelią, visada sustoti, pristabdyti labai smarkiai ir tada palaukti, kol tas žvėris praeis, pasižiūrėti, ar tikrai neina ir palengva pravažiuoti.

– Policininkai skaičiuoja, kad eismo įvykių su žvėrimis, lyginant kiek būdavo prieš kelerius metus, dabar padvigubėjo. Kodėl?

– Labai paprastas atsakymas – žvėrių yra kelis kartus daugiau. Būtent kanopinių žvėrių. Elnių, jeigu anksčiau surasdavote vos keliuose rajonuose, dabar galima faktiškai rasti visuose miškuose. Briedžių padaugėjo. Šernų maras sumažino, dabar vėl po truputį daugėja. Stirnų vėlgi padaugėjo. Kodėl? Todėl, kad yra daug geresnės sąlygos žvėrims išgyventi t. y. yra daug jaunuolynų, kur jie gali maitintis žiemą. Ir nebėra žiemų. Tai yra dėl klimato kaitos, dėl šiltėjančių orų žvėrys išgyvena. Plėšrūnai tų didesnių žvėrių nesugaudo. Kažkiek lūšys, vilkai sureguliuoja stirnų populiaciją, bet dar ne iki galo. Danieliai lengviau pabėga, elnius išvis retai puola, prie briedžių irgi nelenda. Tai jiems yra geras laikas, jų daugėja. Natūralu, kad daugėja išėjimų į kelius ir daugiau avarijų.

– Jūs sakot, kad jaunuolynų daugiau. Iš kur?

– Jaunuolynų daugiau, nes kertama miškų. Miškai atauginėja, o tai yra viena pagrindinių pašarinių bazių žvėrims žiemą. Ir tuo pačiu labai gera vieta slėptis.

– Toks intensyvus metas žvėrims būna ne tik rudenį, pavasarį irgi panašiai?

– Ne. Būtent šitiems žvėrims yra tiktai rudenį. Pavasarį žvėrys meta ragus, keliauja pirmyn–atgal į savo mitybinius plotus. Tas keliavimas į mitybos plotus ir poilsio vietas visada yra tas pats, tiesiog skirtingos vietos dažniausiai būna ir viskas. Ten niekas labai smarkiai nepasikeičia. Pavasaris nėra niekuo išskirtinis metas. Pavasarį paukščiai grįžta.