Anot jo, žmonėms, norintiems išnaikinti vabzdžių lizdą, derėtų į pagalbą kviestis specialistą ir nerizikuoti: „Kalbame apie gyvūnus, kurie turi tam tikrą informavimo sistemą – jei vienam kyla pavojus, jis pasikviečia į talką kitus.“

Itin aktyvios – antroje vasaros pusėje

Tiek širšių, tiek vapsvų dabar yra gana daug, LRT RADIJUI sako Almantas Kulbis. Anot jo, šie geluoniniai plėviasparniai yra pavojingi gyvūnai, nuo kurių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje miršta daug žmonių: „Žmonėms, kurie alergiški, tiek vapsvos, tiek širšės pavojingos. Jos itin aktyvios antroje vasaros pusėje. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad galima vapsvas ir širšes išnaikinti savavališkai, bet taip nėra.“

Pašnekovo teigimu, žmonės mano, kad vapsvos ir širšės kelia pavojų tiek šalia sodybų, tiek daugiabučiuose, todėl prisikaito liaudies patarimų internete ir bando jas pašalinti. „Iš tikrųjų, tai pavojingas procesas, todėl tokį darbą geriausia patikėti specialistams. Beje, vapsvos šiek tiek skiriasi nuo širšių, yra mažiau pavojingos ir ne tokios aktyvios. Tačiau dažnai žmonės neatskiria vienų nuo kitų ir agresyvumas būna sąlyginis“, – aiškina gamtininkas.

Įmonės „Dezinfa“ paslaugų vadovas biologas Liutauras Grigaliūnas, paklaustas, ar į specialistus kreipiasi žmonės, patys bandę naikinti vapsvas ir širšes, sako, kad tokių atvejų tikrai būna: „Tačiau, laimei, dažnai žmonės nedrįsta to daryti patys. Jie pasikonsultuoja telefonu, o mes paaiškiname, kad nereikia patiems kovoti su geliančiais vabzdžiais. Dažnai žmonės net nebandę patys naikinti vabzdžių, kreipiasi į mus.“

Siūlo kreiptis į specialistus

L. Grigaliūnas teigia, kad vabzdžius sunaikinti įmanoma ir savarankiškai, nusipirkus reikiamų priemonių, tačiau tai nerekomenduotina. „Reikia išmanyti jų paros ciklą, žinoti, ar širšės ir vapsvos naktimis grįžta į lizdą. Kalbant apie įvairius aerozolinius balionėlius, kurie pardavinėjami parduotuvėse, jie nėra itin efektyvūs. Dėl to gali kilti rizika sveikatai, kartais net gyvybei“, – tvirtina pašnekovas.

Paklaustas, ar širšių lizdas gali būti naudingas, A. Kulbis sako, kad su vabzdžiais galima gyventi ir taikiai. Visgi, jei namuose yra vaikų, širšių ar vapsvų lizdas gali kelti pavojų: „Pačiam teko gyventi name, antrame aukšte, kur po atbraila visą vasarą buvo širšių lizdas. Tai įdomus gyvūnas, galima jį stebėti. Širšių lizdai – skirti vieniems metams, rudenį jie savaime nunyksta. Lieka tik motinėlės, kurios žiemoja kažkur malkinėse, o pavasarį kuria naujus lizdus.“

Anot A. Kulbio, jei žmogus žino, kad yra alergiškas, nereikia imtis pačiam naikinti lizdo. „Kiekvienam darbui yra specialistas, taip ir čia. Nežinau, ar daug kas tuo užsiima Lietuvoje, bet geriau patikėti darbą specialistams. Kalbame apie gyvūnus, kurie turi tam tikrą informavimo sistemą – jei vienam kyla pavojus, jis pasikviečia į talką kitus. Net nealergiškas žmogus gali labai stipriai nukentėti. Nors širšių ar vapsvų įkandimas nėra toks stiprus, kaip bitės, skausmas ir nemalonūs pojūčiai gali sugadinti vasarą“,– tvirtina gamtininkas.