Lietuvoje – žiemos metas, bet ne žiema. Kaip buvo pažadėta, iki šios dienos tikrosios žiemos gamtai sulipdyti taip ir nepavyko. Tai, ką regime kas rytą, panašiau į smagų pavasarį, bet ne į žiemą. Argi gali būti tokia žiema, kai virš želmenų laukų ridinėjasi saulė, kai plonas mikroskopinis ledelis žvilga visomis dangaus spalvomis, o gyventi taip gera?

Prieš Kalėdas laikas pats savaime panašus į šventę. Orai šį įspūdį daro dar stipresnį. Trumpiausių dienų metą, kuris išauš tuoj pat, žvėrys ir paukščiai taip ir nesulauks šaltuko.

O jūs žiemos ženklų nebuvimą matysite įnešdami į namus eglutę. Tik pažiūrėkite, kokie ryškiai ir švelniai žali jos spygliai, o pumpurai šakelių galuose ne lūžinėjantys ir byrantys, bet minkšti ir gyvi. Taigi eglutei, atkeliavusiai iš girios, mūsų namuose nebus šoko dėl temperatūrų skirtumo – ji iškeliavo ne įšalusi, o atkeliavo į tokią pačią teigiamos temperatūros aplinką.

Kad eglutė gyva, suprasite iš arčiau apžiūrėję jos šakeles. Ant jų, tarp spyglių, ant žievės, juda voreliai, greitai sukrus maži vabaliukai. Nenustebkite, jei per Kalėdas kambaryje ims skraidyti boružė – dievo karvytė. Ji taps tikrai mielu ir smagiu šventinio meto akcentu.

Gamta nelaukia Kalėdų – ji pati jas sukūrė, suvedė dieną ir naktį taip, kad tokiu metu būtų nedovanotina nešvęsti. Žinia, visa tai buvo kitokioje aplinkoje, braškant šalčiui.

Dabar mes manome, kad atradome visai kitokią žiemą ir šviesos bei tamsos santykį. Mes norėtume gamtai įpiršti dar kažką nuo savęs – žmogiško, sumaišančio visą gyvybės ritmą. Galiu užtikrinti – to padaryti niekam nepavyks. Gamta, nors ir jautri, yra tvirta, sakyčiau, išdidi ir garbinga. Jos žaidimo taisyklėse nei išlygų, nei pataisų nebūna.

Tik žmonės gali suklysti ir, kaip sako, ne laiku kailinius parduoti. Gamtoje niekas nei kailių nekeičia šiaip sau, nei žiemos atsisako. O tiems, kas taip pasielgtų, pakaktų vienos tikros žiemos. Atranka gamtoje labai svarbi – jos jėgos formuoja protingą, stiprią biologinę įvairovę.

Ir dar. Nors ne žiema, bet kai kas ją primena. Taip, tai jūs, skambinantys ir skubinantys gelbėti gulbes, antis. Būkite geri – supraskite paukščius ir gelbėtojus. To dar nereikia, palaukime žiemos – gal sulauksime. O tada visi būkime budrūs.