– Ar lengva atrasti naują rūšį?

– Visi galvoja, kad viskas jau atrasta, bet kasmet pasaulyje atrandama tūkstančiai organizmų rūšių. Įdomu tai, kad jos vis rečiau aprašomos per ekspedicijas, keliones ir dažniau atrandamos muziejuose, kabinetuose, herbariumuose fungariumuose (grybų rinkiniuose), zoologinėse kolekcijose ir kt. Įmanoma naują rūšį aprašyti ir Lietuvoje, bet tai gana smulkūs organizmai – rasti kažką stambaus jau beveik neįmanoma.

– Kokia yra gamtos tyrimo istorija Lietuvoje?

– Reikėtų pasakyti, kad ir Lietuvos mokslininkai yra aprašę naujų rūšių. Turbūt aprašo ir šiuo metu, tokie mokslininkai gyvena, dirba Lietuvoje. Bene daugiausia naujų rūšių mokslo pasauliui dabar aprašęs entomologas Jonas Rimantas Stonis. Jis aprašęs apie 400 taksonų. Tos rūšys daugiausia aprašytos jo ekspedicijų po pasaulį metu. Dažniausia tai – mažieji mikrodrugiai. Žinoma, jų aprašyti nepavyksta vos žvilgtelėjus. Reikia gilesnių tyrimų ir būti puikiu savo srities žinovu.

Kalbant apie praeitį, gamtininkas Jeanas-Emmanuelis Gilibertas, dirbęs VU, XVIII a. yra aprašęs labai daug naujų augalų ir suteikęs jiems antrąjį žodį lituanicus, lituanica. Bet, dirbdamas Vilniuje, jis neturėjo ryšių su pasaulio mokslo bendruomene ir leidiniais, todėl šie vardai nebuvo patvirtinti. Mokslininkas aprašė augalus ne taip, kaip reikėjo, šiuo metu jie nėra įteisinti.

Kiti, vėliau dirbę mokslininkai, tokie kaip Povilas Snarskis, Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė yra aprašę vieną kitą augalą, kurie iki šiol vadinami lietuviškais vardais. P. Snarskis yra aprašęs vieną kitą alchemilla genties rūšį, M. Natkevičaitė-Ivanauskienė – sūduvinę smilgą.

– Ar yra naujų rūšių Lietuvos teritorijoje?

– Tikrai įmanoma rasti naujų, ir ne vieną. Šių metų vasarą buvo atrasta gana stambių augalų, kuriuos tikrai galima pamatyti, nereikia pro lupą žiūrėti. Biologas Vytautas Uselis Tauragės rajone atrado robertinį tikrapapartį. Vėliau ir man pačiam teko atrasti tą augalą. Galbūt gamtininkai pražiūrėdavo, kad jis turi labai panašų giminaitį – trikampį tikrapapartį, skiriasi tik subtiliais skirtumais.

Nieks neatkreipdavo dėmesio, kad šis augalas auga kalkingose augavietėse. Lietuvoje akmenų, uolų nėra, bet yra senos bažnyčių tvoros, mūrytos kalkių skiediniu. Būtent tokiose vietose šis papartėlis ir auga. Augalą gamtininkas ir atrado panašioje vietoje, ant kapinių tvoros. Vėliau pats radau šį papartį, augantį Elektrėnų savivaldybėje.

Yra kuklių mokslininkų, kurie atrastų organizmų nevadina savo vardu, bet panaudoja kolegos vardą, jei nori pagerbti kokį kitą gamtininką.

– Kaip reikia sugalvoti vardą naujai rūšiai?

– Tai labai įdomu. Šioje srityje gausu visokių įdomybių. Dabar vardų teikimą riboja nomenklatūros kodeksai. Tai reiškia, kad visos taisyklės, numatančios, kaip reikia teikti vardą, labai griežtos. Carlo von Linne, XVIII a. švedų gamtininko, laikais tai buvo galima daryti laisvai.

Kai kuriuos augalus jis pavadino savo draugų vardais. Jis turėjo ir priešų, todėl radęs augalą šiukšlynuose, pavadino tokį priešų vardu. Nors šiais laikais vardų teikimas visaip ribojamas, pasitaiko net popžvaigždžių vardais pavadintų organizmų. Yra vabalas, pavadintas Adolfo Hitlerio vardu. Kadangi mokslininkas, aprašęs tą organizmą, jau miręs, niekas ir nesikeičia.

– Kaip atrodo tas vabalas?

– Jis labai smulkus ir tikrai neišvaizdus, gyvena Slovėnijoje.

– Lotynų Amerikoje buvo atrastas papartis, pavadintas Lady Gagos tikruoju vardu – Stefani Germanotta. Tai kartais vis dar suteikiami žymių žmonių vardai?

– Taip, nes mokslininkas turi tokią teisę. Tie mokslininkai, kurie aprašo ir nustato tą vardą. Yra kuklių mokslininkų, kurie atrastų organizmų nevadina savo vardu, bet panaudoja kolegos vardą, jei nori pagerbti kokį kitą gamtininką. Tokie pavadinimai suteikiami. Taip pat suteikiami geografiniai pavadinimai, gal siekiant įamžinti kažkokią vietovę. Taigi taip galima, tik dabar tai riboja nomenklatūros kodeksai.

– Kaip tapti nauju organizmų medžiotoju?

– Lietuvoje ne tik gamtininkai profesionalai, bet ir mėgėjai gali tikėtis rasti bent jau Lietuvai naujų rūšių. Tai tikrai įmanoma. Pavyzdžiui, kažkada, maždaug 1993 m. moksleivis susidomėjo augalais. Vėliau jis tapo gamtininku profesionalu, šiuo metu jis dėstytojas. Tai – Sigitas Juzėnas. Jis atrado šerinį meldelį. Tai buvo augalas, kurį po 150 metų pertraukos aptiko Lietuvoje. Kartais pradedančiuosius lydi sėkmė.