Gležnus smiltyninio gvazdiko žiedelius ir plonus stiebelius svilina saulė, lanksto vėjas. Šiuos augalėlius sunku pastebėti dar ir todėl, kad jie auga mažomis grupelėmis, nepražysta visi vienu metu. Daugelis jų sausringais metais visai nežydi. Tikriausiai savo gyvybinę energiją saugo kitam sezonui.

Smiltyninis gvazdikas yra saugomas – įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Neseniai šis gvazdikas įrašytas ir į Europos bendrijai svarbių augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, kuriame yra tik 12 augalų.

Smiltyninis gvazdikas sutinkamas Dzūkijos smėlynuose. Kitose vietovėse šie augalai pasitaiko mažuose plotuose. Jų plitimą skatina bet koks smiltynų gaivinimas: karinių poligonų statyba, geležinkelių linijų įrengimas. Deja, tokie plotai nėra skirti augalų apsaugai. Tačiau smiltyninių gvazdikų galima aptikti Gaižiūnų aerodromo prieigose, Pažaislio šile, prie geležinkelio pylimo, nedidelių židinių aptinkama ir kitose vietose.

Nerealu, kad kam nors kiltų noras skinti tuos mažyčius, smėlio stichijoje įkalintus augaliukus. Tikėkimės, kad aplinkosaugininkai, tvirtindami Pažaislio šilo pertvarkymo darbus, pagalvos apie smiltyninio gvazdiko apsaugą.

Beje, Pažaislio šile auga daug puošnių, akį traukiančių augalų, kurie retai kitur sutinkami. Vieni iš tokių yra šakotieji šiaudeniai. Jie prie gležnučių smiltyninių gvazdikų atrodo kaip milžinai, kurių saulės nusvilinti stiebai primena javų šiaudus.