- Vis dažniau žiniasklaidoje ir socialiniuose tinklapiuose skaitome ir matome atvejus apie apnuodytus gyvūnus. Ar pastebėjote, kad į jus dažniau kreipiamasi pagalbos dėl galimo augintinio apnuodijimo?

- Dėl įvairių apsinuodijimų gyvūnai į kliniką atvežami nuolat. Pastaruoju metu gal daugiau atvejų dėl apsinuodijimo žiurknuodžiais. Tokių apsinuodijimų paprastai daugiau būna rudenį, kai žmonės nuodija iš laukų į namus lendančius miegoti graužikus, o šunys ar katės atsitiktinai suėda nuodus.

Pasitaiko, kai gyvūnai nuodijami specialiai. Apsinuodyti gyvūnas gali daug kuo: katės dažnai apsinuodija kambariniais augalais ar paragavusios pamerktų puokščių su joms toksiškais augalais, šunys dažniau apsinuodija paragavę automobilių aušinimo skysčio, alkoholio, prisiėdę šokolado, sugraužę buitinės chemijos pakuotes ar „įsisukę“ į šeimininko vaistinėlę. Kartais augintinius apnuodija ir patys šeimininkai, bandydami savarankiškai gydyti gyvūną žmonėms skirtais vaistais.

- Kokie yra pirmieji simptomai, rodantys, kad gyvūnas apsinuodijo?

- Požymiai priklauso nuo to, kuo gyvūnas apsinuodijo, tačiau dažniausi apsinuodijimo požymiai yra: apatija, vėmimas, viduriavimas, nenoras ėsti, koordinacijos praradimas, kartais ūmus paralyžius, kraujo krešėjimo sutrikimai.

- Kokią pirmą pagalbą savo apnuodytam augintiniui gali suteikti šeimininkas iki gyvūnas pateks pas veterinarus?
 

- Reikia kuo skubiau kreiptis į veterinarijos kliniką, nebandyti gydyti gyvūno pačiam, nes labai svarbus laiko tarpas nuo toksinių medžiagų patekimo į organizmą iki pirmos profesionalios pagalbos suteikimo. Šeimininkas gali tiesiog atimti, neleisti baigti ėsti įtariamai toksiško maisto ar preparatų, išvalyti ir išplauti gyvūno burną nuo jo likučių. Veterinarijos klinikoje pagalba bus suteikta pagal toksinio preparato rūšį. Dažnai yra plaunamas skrandis, jei gyvūnas atvežamas tuoj po suėdimo, jei vėliau gali tekti sukelti viduriavimą ar klizmuoti, kad medžiaga kuo greičiau būtų pašalinta iš organizmo. Gyvūnui gali būti statomos lašelinės infuzijos ar perpilamas kraujas. Jei yra, visada naudojami priešnuodžiai.

- Ar gelbstint apnuodytą gyvūną įmanoma nustatyti, kokiais nuodais jis apsinuodijo? Ar tam reikėtų apnuodyto maisto / pašaro pavyzdžio? Ar nustačius konkrečius nuodus būtų lengviau išgelbėti augintinį?
 

- Žinant, kuo tiksliai apnuodytas gyvūnas, pagalbą galima suteikti tikslingesnę ir greičiau. Jei yra įtarimas, kad apsinuodijo, visada geriau paimti pašaro, medžiagos ar suėstų tablečių pavyzdį, tai gydytojui duos svarbios informacijos ir galima bus numatyti apsinuodijimo požymius bei pasekmes. Jei nėra galimybės gauti pavyzdį - nieko tokio, svarbu kuo greičiau kreiptis į kliniką, kad kaip įmanoma greičiau būtų pašalintas suėstas ar išgertas preparatas, suteikta bendra detoksikuojanti pagalba.

- Kaip patartumėte gyvūnų savininkams apsaugoti savo augintinius nuo galimo apsinuodijimo? Kokių prevencinių priemonių būtų galima imtis vedžiojant šunis, kai nuodai sumaišyti su kvapniais maisto produktais ar pašarais ir išmėtyti vedžiojimo vietose, kad šuo nepagriebtų nuodų?

- Šunis būtina nuo mažens pratinti nerinkti lauke nuo žemės rastų ėdamų ar neėdamų daiktų. Jei to išmokyti šunį nepavyksta, reiktų dėti antsnukį su uždara priekine dalimi. Labai svarbu stebėti šunį vedžiojant - ką jis uosto, laižo, ar ima kažką nuo žemės.

Šiais laikais žmonės daug laiko praleidžia žiūrėdami į mobilųjį telefoną ir nemato, ką tuo metu daro jų augintinis. Atvykus į nepažįstamą kaimą, sodą ar sodybą, reikia pasiteirauti šeimininkų dėl galimai padėtų žiurknuodžių, apeiti ir apžiūrėti ar jų nėra, ar nėra lengvai prieinamų gyvūnams toksiškų augalų, buitinės chemijos, vaistų. Svarbiausia, kad žmonės į veterinarus kreiptųsi kuo greičiau ir nebandytų gydyti patys.

Jei pastebėjote primėtyto neaiškios kilmės maisto ar pašaro bei įtariate, kad jis gali būti apnuodytas, nelikite abejingi, praneškite https://ggi.lt/pranesk/ arba bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Būkime budrūs, saugokime vieni kitus ir savo augintinius.