Švelnus vasario oras vilioja lauko darbams, tačiau atliekant juos netaisyklingai ar netinkamu metu augalams galima labiau pakenkti nei padėti. Dendrologas Arvydas Rutkauskas patarė pasirinkti šiltą dieną lapuočiams karpyti ir kartu priminė, kad drėgnos pavasario dienos – ne pats tinkamiausias metas genėti pušis, egles ir maumedžius.

Genėkime ašarojančius augalus

Pasak A.Rutkausko, šį ir kitą mėnesį palankus metas genėti ąžuolus, liepas, ant tų pačių metų ūglių žiedus kraunančias ortenzijas, lanksvas, ligustrus, šeivamedžius, sedulas, prožirnius. Sutankėję karklai, kauleniai, žilakrūmiai, gudobelės, lazdynai išretinami, pašalinant pusę ar trečdalį nereikalingų stiebų. Yra krūmų, kurie, nugenėti anksti pavasarį, labai sunkiai atgauna savo taisyklingą formą. Todėl hamamelius, aronijas, putinus, ameliankius ir žalčialunkius genėkime saikingai ir tik esant būtinybei.

Dabar, t.y. iki vegetacijos pradžios yra tinkamas metas genėti ašarojančius augalus. "Svarbu kuo anksčiau apgenėti anksti sprogstančių rūšių augalus: klevus, skroblus, tuopas, vynuoges. Mat pavėlavus, šie augalai ilgai lašins iš žaizdų savo sultis. Maža to, per žaizdas jie gali užsikrėsti grybinėmis ligomis. Jei nesuspėsite nugenėti minėtų augalų iki atšils, šį darbą atlikite vidurvasaryje arba antroje vasaros pusėje", – aiškino Rokų medelyno vadovas.

Svarbu dezinfekuoti įrankius

Pašnekovas priminė, kad po genėjimo likusias didesnes nei 1–2 cm skersmens žaizdas geriau užtepti akrilo dažais arba specialia emulsija su fungicidais, nes tradicinis sodo tepalas džiūdamas atšoka ir sudaro sąlygas grybų sporoms patekti į žaizdą. Profesionalūs medžių augintojai visada dezinfekuoja nugenėtų medžių (liepų, klevų, šilkmedžių, obelų ir pan.) sodinukų šakų žaizdas.

Anot A.Rutkausko, tinkamiausias metas genėti spygliuočius – vasara arba, kaip tai daroma užsienio šalių medelynuose, – egles ir pušis genėti sausu oru žiemos antroje pusėje ar šaltą ankstyvą pavasarį, esant pastoviai neigiamai temperatūrai.

"Bet kuriuo metų laiku galima karpyti tujų, tujenių, puskiparisių pastarųjų metų prieaugį, o visžaliai lapuočiai nestipriai apkarpomi tik atšilus orams ir prasidėjus jų vegetacijai – maždaug nuo balandžio vidurio arba vasarą. Tokie vijokliai kaip kartuolės, vinvyčiai, aktinidijos, sausmedžiai genimi anksti pavasarį arba nutirpus sniegui", – priminė A.Rutkauskas.

Kada nudengti rožes

Rožės genimos vėlai rudenį – maždaug 1–2 savaitės prieš jas uždengiant. Sanitarinis genėjimas atliekamas ir jas nudengus. Labai svarbu prieš genint ir nugenėjus dezinfekuoti sekatorius bei sodo žirkles. Tam tikslui tiks ir paprasčiausia degtinė ar vaitspiritas. A.Rutkauskas patarė nugenėtas rožes apipurkšti fungicidų tirpalu, kurio galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse. Tinka purkšti ir vario preparatais – vario sulfatu, vario chelatu, bordo mišiniu ir pan.

Nudengti rožes geriausia apsiniaukusią dieną, kai oro temperatūra teigiama. Jei oro temperatūra svyruoja, galima iš pradžių nuimti dalį dangos, o nusistovėjus teigiamai temperatūrai visiškai nudengti. "Patarčiau neskubėti išmesti dengimo medžiagos, o ją pasidėti šalia rožyno – atslinkus didesnėms šalnoms, galima vėl pridengti rožių krūmus. Kita dažna rožių mėgėjų klaida – rožynas per ilgai laikomas sandariai uždengtas – atšilus orams, rožės dažnai sušunta, suserga grybinėmis ligomis, pelyja", – aiškino dendrologas.

Gyvatvorių priežiūra

Pasak A.Rutkausko, jei lapuočių gyvatvorės apatinė dalis labai išretėjusi, ją galima sutankinti smarkiai pažeminus – net 2/3 jų aukščio. Tada iš senos medienos išaugs nauji vešlūs ūgliai. "Jei gyvatvorė buvo 1,20 m aukščio, ją reiktų pažeminti iki 0,40 m aukščio, kartu patrumpinant ir visas šonines šakeles, paliekant tik po 1–2 pumpurus. Panašiai karpomos ir praretėjusios gyvatvorės. Pavasarį į tuščius tarpus bus galima sodinti stiprius naujus augalus", – pasakojo dendrologas.

A.Rutkauskas patarė po radikalaus krūmų formavimo augalus pirmais metais palepinti: patręšti tirpiomis ar lėto veikimo trąšomis, o per sausras palaistyti, pamulčiuoti polajas ir t.t.

Atsargiai – spygliuočių gyvatvorė

"Įprastų pas mus spygliuočių – tujų, tujenių, puskiparisių, kadagių – gyvatvores galima karpyti, išėjus įšalui – nuo kovo pabaigos ar balandžio pradžios. Taip pat elgiamasi ir su visžaliais lapuočiais. Antraip po stipresnio formavimo gali apdegti (pagelsti) šių augalų iki tol pavėsyje augę spygliai, ir augalai kurį laiką atrodys nedekoratyviai", – priminė A.Rutkauskas.

Anot dendrologo, kai kurių spygliuočių, pavyzdžiui, cūgų, eglių, pušų, maumedžių pirmais metais po persodinimo geriau stipriai neformuoti. Jiems, visų pirma, svarbiau tinkamai prigyti, užsigydyti šaknų žaizdas, o juos karpydami padarome žaizdų dar ir antžeminėje augalo dalyje. Tokiu atveju augalai labai nusilpsta, tampa mažiau atsparūs įvairioms infekcijoms, puviniams.