Lietuvoje – pats gražiausias rudens metas. Dabar net neverta aiškintis, ar taip yra dar kada nors buvę. Daug geriau gyventi tokiu rudeniu ir galvoti, kad jis yra pats gražiausias. O gal taip yra iš tikrųjų...

Ne visur Lietuvoje regėjome šalnas. Bent jau pajūryje ir Kuršių nerijoje jų nebuvo. Todėl mūsų krašto paveikslas tapo labai skirtingas. Ten, kur jau sidabravo šarma, nulinko darželių gėlės ir daug intensyviau rausta medžių lapai. Kuršių nerijoje visos gėlės, net jurginai, žydi lyg vasarą. Žinoma, lapai čia taip pat dar žali. Spalio spalvos šiemet yra labai gražios, matyt, tą lėmė ilgai tvyrojusi sausra.

Orai buvo palankūs ir daugeliui gyvūnų. Iki šiol tebeskraido dieniniai drugiai, laumžirgiai. Nurimus vėjui, skraido mašalai ir uodai, dar labai aktyvios erkės ir briedmusės, dar po žiedus skraido bitės. Šie metai gal ir nėra ypatingi bestuburiams, tačiau juos reikia prisiminti. Kas žino, ar tai nėra naujų tendencijų požymiai. Jeigu juos įžvelgiame, neskubėkime daryti išvadų, nes gamtoje svyravimai, šiltų ir šaltų orų ciklai, yra įprasti. Kasmet daugelis vabzdžių yra aktyvūs iki spalio galo, taigi palaukime ir pažiūrėkime, kaip bus šiemet.

Dabar – didžiausios paukščių migracijos metas, pats aktyviausias jos periodas. Nepastebėti visur judančių krutančių paukščių tiesiog neįmanoma. O pats didžiausias jų tankumas – pamaryje, pajūryje ir Kuršių nerijoje. Čia galima nustebti ir suprasti, kiek gamtoje gali būti paukščių. Po sėkmingos vasaros jų populiacijos tapo daug gausesnės, tad dabar į pietus pro Kuršių neriją praskrenda milijonai sparnuočių.

Žieduotojų tinkluose dažniausios – didžiosios ir mėlynosios, ilgauodegės zylės, liepsnelės, nykštukai, įprasti lipučiai, pečialindos. Dažną naktį pajūryje į prie pat apsauginio gūbrio esantį tinklą pakliūva mažieji apuokai ir retosios balinės pelėdos. Sužieduojama tik labai maža migruojančių paukščių dalis – kiti skrenda virš tinklų, keliauja per kopas, miškais. Į tinklus dažnai įskrenda šikšnosparniai. Jie taip pat išskrenda, tiesa, ne visos rūšys. Kitos žiemą praleis čia pat, pas mus.

Lietuvoje šiuo metu – žvėrių vietinė migracija, keliavimas į žiemojimo vietas. Naktys ilgėja, žvėrys tam turi labai daug laiko. Todėl, važiuodami automobiliais tamsiuoju paros laiku, būkime budrūs – niekas nežino, kur jie išnirs kelyje.