Įpusėjus pirmajam vasaros mėnesiui, daržininkai ir sodininkai nekantriai laukia pirmojo derliaus. Lietuviškos vasaros pradžioje oras sunkiai prognozuojamas – tai vėsu, kaip ankstyvą pavasarį, tai netikėtai užplūsta šiluma ir pradeda stigti drėgmės, tačiau pirmosios gėrybės – salotos, ridikėliai, krapai ir svogūnų laiškai – jau dera. Pasak specialistų, nors nuspėti, ar bus geras derlius, sudėtinga, svarbiausia augalus stebėti ir tinkamai jais pasirūpinti vegetacijos laikotarpiu ir  kantriai laukti, kol užderės vaisiai.

„Vienas iš lemiamų veiksnių – oras, tad derliaus iš anksto nuspėti negalima. Jei užklups liūtys, derlius nedžiugins, jei oras bus palankus, tai ir derlius bus gausus. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo to, kokioje dirvoje auga augalai, kaip jie prižiūrimi – augalus reikia laiku tręšti, laistyti, profilaktiškai imtis apsaugos nuo kenkėjų ir ligų, – sako tinklo specialistė Liucija Kunigiškytė. – Šios vasaros pradžia nebuvo daug žadanti, bet per kelias pastarąsias savaites viskas susitvarkė. Pavyzdžiui, prieš dvi savaites bandyminiuose laukuose tiriami ridikėliai buvo vos pradėję megzti šakniavaisius, o dabar jie jau ties peraugimo riba, nes pastarąsias savaites buvo labai karšta.“

Specialistės teigimu, pirmasis šios vasaros derlius rodo gerus rezultatus, o ypač džiugina Kaišiadorių rajone esančiuose bandyminiuose laukuose derantis naujas i tiriamų daržovių veislių derlius. Jau davė vaisių septynios agurkų hibridinės veislės, ridikėliai, krapai, taip pat šešios skirtingos salotų veislės. Neseniai vykusių „Lauko dienų“ metu specialistai susipažino ir su kitų tiriamų daržovių – paprikų, savojos, lapinių kopūstų, svogūnų, žieminių bei vasarinių česnakų, cukinijų, moliūgų ir pomidorų – veislių ypatumais. L. Kunigiškytė juokauja, kad dabar reikia apsišarvuoti kantrybe ir laukti, kol suderės likęs derlius – jei jis bus geras,  kitąmet naujai tiriamų veislių sėklas galės išbandyti ir Lietuvos sodininkai. Iš viso tiriamos 67 daržovių veislės.

Kantrybė – viena svarbiausių sodininkų savybių. Kad būsimo derliaus laukti būtų lengviau, keli įdomūs faktai apie populiariausias Lietuvoje daržoves: 

Burokėlis, nors ir labai dietologų rekomenduojama – gana kaloringa daržovė. Ji turi daug cukraus, baltymų, vitaminų, o lyginant su kitomis daržovėmis, ir daugiausiai jodo. Įdomus istorinis faktas – senovės romėnai iš užkariautų tautų duoklę imdavo būtent burokėliais.

Kopūstai – daržovė, auganti dažno lietuvio darže. Kopūstai augdami sunaudoja daug azoto, todėl juos tręšti azoto trąšomis reikia bent du kartus. Keli faktai apie skirtingas kopūstų rūšis: briuselio kopūstuose yra daugiausia vitamino C, o jų lapai yra kur kas maistingesni nei stiebagumbiai; žiediniai kopūstai iš visų kopūstinių daržovių reikliausi dirvai ir drėgmei, juos dar galima sėti pirmoje birželio pusėje; populiariausi baltieji gūžiniai kopūstai geriausiai dera gausiai įtręštose sunkesnėse dirvose, mėgsta drėgmę, šviesą ir vėsesnę vasarą.

Morkos yra reiklios dirvai, tad geriausia jas auginti po kompostu tręštų daržovių – kopūstų, agurkų, bulvių, pomidorų – pasėliuose.

Papriką į Europos žemyną atvežė Kristupas Kolumbas. L. Kunigiškytė perspėja, kad jei paprikai žydint oro temperatūra pakyla daugiau nei 35°C, vaisių užuomazgos gali nukristi.

Petražoles auginti labai paprasta, tačiau ar žinojote, kad jos – viena gausiausiai vitaminų bei mineralinių medžiagų turinti daržovė?

Apie sėklų daigumą: agurkų sėklų daigumą galima patikrinti pamerkus sėklas į kambario temperatūros vandenį – daigios sėklos nuskęsta, nedaigios lieka plūduriuoti vandens paviršiuje, o burokėlių ir mangoldų sėklas reikia 8 valandoms užpilti vandeniu – nupylus vandenį, per 5-7 dienas turi pasirodyti pirmieji daigeliai.

Apie temperatūrą: pomidorai žemesnėje nei 15°C temperatūroje nustoja augti, salotų sėklos pradeda dygti esant 4-5°С, tačiau dygimui ir augimui palankiausia temperatūra yra 10-20°С.