„Nors lydekos – vieni didžiausių Lietuvos vandenų plėšrūnų, jos labai trapios ir lengvai sužeidžiamos kabliuku, sunkiai išgyvena per ilgai išbuvusios sausumoje, todėl itin svarbu šiuo laikotarpiu jas apsaugoti ir laikytis galiojančių draudimų“, – teigia Gamtos išteklių apsaugos skyriaus patarėjas Saulius Tuska.

Svarbu ir tai, kad lydekos neatsiejamos nuo vandens telkinių ekosistemos – jos savotiškos vandens telkinių „sanitarės“, kurios misdamos smulkiomis ir menkavertėmis žuvimis sudaro palankias sąlygas daugintis ir vystytis vertingesnių rūšių žuvims.

Priklausomai nuo oro sąlygų, lydekų neršto laikotarpis prasideda kovą ir trunka iki balandžio. Šių žuvų populiacijos žvejybos draudimas (vasario 1–balandžio 30 d.) galioja visuose Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose ir taikomas tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams, pranešime pažymi Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

„Atkreipiame visų žvejų dėmesį, kad 2021 m. lydekų gaudymo draudimas galiojo iki balandžio 20 d., o šiais metais net dešimt dienų ilgiau t. y. iki balandžio 30 d., siekiant apsaugoti lydekų išteklių būklę“, – sako S. Tuska.

Pasak aplinkosaugininko, galima suskirstyti „Lydekos 2022“ kontrolę į kelis etapus – žvejų kontrolė žiemą ant ledo ir per pavasarinį nerštą ištirpus ledui. „Jei išsilaikytų šaltesni orai ir ledas neištirptų, lydekos vis vien išnerštų, tik šiuo atveju po ledu ar artimiausiuose aptirpusiuose vandens telkinių pakraščiuose. Taigi lydekas apsaugoti šiuo laikotarpiu itin svarbu, kad išlaikytume jų populiaciją“, – sako S. Tuska.

Norint apsaugoti lydekas neršto metu, bus organizuojami reidai, vyks reguliari verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolė. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiuoju paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones.

Už draudžiamu metu sugautą lydeką pažeidėjams gresia administracinės baudos nuo 120 iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. O lydeką sugavus gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, žala skaičiuojama taikant trigubą žalos apskaičiavimo įkainį, perspėja aplinkosaugininkai.