UNEP teigimu, 2020 m. dėl pandemijos 7 proc. sumažėjusi anglies tarša turės „nežymų poveikį“ visuotiniam atšilimui, jei nebus visapusiškai ir sparčiai pereita nuo iškastinio kuro prie kitų energijos rūšių.

Ataskaitoje teigiama, kad „žaliasis atsigavimas“ po pandemijos iki 2030 m. gali sumažinti anglies emisijas 25 proc. Tai leistų pasaulio šalims priartėti prie 2015 m. Paryžiaus klimato susitarime keliamo tikslo apriboti visuotinį atšilimą ties 2 laipsniais Celsijaus.

Šiuo metu Žemės temperatūra yra aukštesnė kiek daugiau nei 1 laipsniu pagal Celsijų, palyginti su iki pramonės revoliucijos fiksuotais rodikliais, tačiau daugelyje pasaulio vietų jau pasitaiko vis stipresnės ir dažnesnės sausros, miškų gaisrai ir audros.

„2020-ieji greičiausiai bus vieni šilčiausių istorijoje, o miškų gaisrai, audros bei sausros ir toliau sukels katastrofas“, – sakė UNEP generalinė direktorė Inger Andersen.