Vasarą miškuose, kaimo sodybose, poilsiaujant prie ežerų ar upių, žmones pradeda kamuoti įvairūs kraujasiurbiai vabzdžiai, erkės, todėl vis dažniau apsisaugoti nuo jų griebiamasi efektyviausių cheminių priemonių – vadinamų repelentais, skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Deja, šie preparatai ne tik atbaido vabzdžius, bet ir gali daryti neigiamą įtaką žmonių sveikatai. Viena iš sveikatai galimai pavojingų medžiagų, esančių daugelio repelentų sudėtyje, yra DEET (N,N-dietil-meta-toluamidas).

Į klausimus apie DEET, jo poveikį žmogaus organizmui atsako VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Loreta Mačytė.

Kas tas DEET?

DEET – tai cheminė medžiaga, naudojama repelentų, skirtų apsaugoti žmogų nuo erkių bei kraujasiurbių vabzdžių, sudėtyje. Preparatuose, kurie skirti naudoti tiesiogiai ant odos ar drabužių, DEET gali sudaryti nuo 4 iki 100 proc.

Europos Komisija 2010 m. DEET įtraukė į naudotinų biocidų sąrašą. Tačiau tuo pačiu numatė ir tam tikras šio biocido naudojimo sąlygas. Visų pirma nustatyti griežti reikalavimai produktų, kurių sudėtyje yra DEET, ženklinimui, numatant įpareigojimą parengti vartotojams aiškias naudotino medžiagos kiekio ir naudojimo dažnumo instrukcijas. Numatyta, kad produktų, kurie skirti vartoti ant žmonių odos, plaukų ar rūbų, etiketėse būtų nurodoma, kad 2–12  metų vaikams produktą galima naudoti tik ribotai ir kad produktas neskirtas jaunesniems nei dvejų metų vaikams. Dar viena svarbi sąlyga - produktuose turi būti medžiagų, atgrasančių nuo produktų nurijimo.

DEET į žmogaus organizmą gali patekti ne tik jo neatsargiai nurijus, pasitaiko atvejų kai DEET likučių nustatoma tiriant uogas, žoleles, kurias apipurškia neatsargūs rinkėjai. Miško gėrybes ar vaistažoles galima užteršti ir jas renkant repelentu apipurkštomis rankomis.

Švedijos mokslininkai, atlikę biocidų poveikio žmonėms tyrimus, nustatė, kad DEET, naudojamas kaip repelentas – išoriškai, turi labai mažą įtaką žmonių sveikatai. Vokietijos valstybinis rizikos vertinimo institutas (toliau – BfR), atlikęs šviežių ir džiovintų voveraičių bei miško uogų (mėlynių ir spanguolių) DEET rizikos vertinimą, atsižvelgdamas į ES valstybėse atliktus DEET poveikio sveikatai tyrimus bei voveraičių, mėlynių ir spanguolių suvartojimo duomenis, nustatė, kad DEET liekanos maiste iki 1 mg/kg nekelia pavojaus vartotojų sveikatai.

Ar dažnai nustatomi DEET užteršti maisto produktai?

Jau keletą metų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka DEET likučių tyrimus maisto produktuose. Pavyzdžiui, 2012 metais buvo nustatyti pavieniai, tik labai nežymūs ir neturintys įtakos vartotojų sveikatai DEET likučių kiekiai miško gėrybėse. 

Pažymėtina, kad nors augaliniuose produktuose DEET liekanų kiekis, kaip ir kitų biocidų, kol kas nėra reglamentuotas Europos Komisijos patvirtintais teisės aktais, tačiau dalis ES valstybių draudžia tiekti į rinką maisto produktus, kuriuose DEET likučių randama daugiau nei 0,1 mg/kg.

Ką turėtų žinoti gyventojai, renkantys miško gėrybes?

Gyventojai, renkantys uogas, grybus ar žoleles, visų pirma turėtų susipažinti ir laikytis repelentų naudojimo taisyklių. Išsiruošus į mišką reikėtų rengtis drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, repelentus purkšti ant rūbų, o ne ant odos. Purškalą naudoti taupiai, jo negalima įkvėpti, apipurkštus drabužius būtina gerai išplauti ar laikyti negyvenamoje aplinkoje. Purškalo nereikėtų naudoti ten, kur kyla rizika, kad jo likučiai užterš renkamas gėrybes. Be to, šiuo metu yra gan platus priemonių be DEET pasirinkimas, pavyzdžiui, citrinžolių, bazilikų ir eukaliptų eteriniai aliejai.

Norint apsisaugoti nuo DEET patekimo į organizmą, derėtų laikytis šių taisyklių:

nenaudoti, jei pažeista oda;
vaikams nenaudoti rankoms, apie akis, burnytę,
neleisti vaikams patiems purkštis ar teptis,
nenaudoti po drabužiais,
nenaudoti uždarose patalpose;
neapipurkšti šalia augančių grybų, uogų ar vaistažolių;
pasinaudojus repelentu, gerai nusiplauti rankas
grįžus gerai nusiprausti su muilu ir vandeniu.

Ką turėtų žinoti verslininkai?

Jau keletą metų Lietuvos miško grybų ir uogų supirkimo įmonės, eksportuodamos savo produkciją į Vokietiją, susiduria su problema dėl DEET  likučių jų tiekiamoje produkcijoje. 2012 m. ta pati problema iškilo ir ekologiškų produktų gamintojams, nes DEET likučių negali būti aptinkama ekologiškuose produktuose. Pernai net 5 ekologiškų produktų gamintojai neteko teisės realizuoti savo produkciją kaip ekologišką, joje nustačius DEET likučių.

Vokietijos Federalinė vartotojų apsaugos ir maisto saugos ministerija pranešė, kad, atsižvelgiant į BfR atliktą rizikos vertinimą, šviežiose voveraitėse leidžiamas DEET liekanų kiekis nustatomas iki 1,0 mg/kg, o džiovintose – iki 9,0 mg/kg (vietoje anksčiau galiojusių 0,1 mg/kg). Šios normos taikomos įvežamoms iš Lietuvos ir kitų ES šalių ir tiekiamoms į Vokietijos rinką voveraitėms. Dėl kitų miško grybų ir uogų tiekimo į Vokietijos rinką, maisto tvarkymo subjektai turėtų kreiptis į Vokietijos Federalinę vartotojų apsaugos ir maisto saugos ministeriją, su prašymu išimties tvarka tiekti Vokietijos rinkai uogas ir grybus, kai DEET kiekis juose neviršija 1,0 mg/kg.

Pateikiant paraišką būtina nurodyti:

maisto tvarkymo subjekto pavadinimą;
miško grybų / uogų rūšių, kurios bus tiekiamos į Vokietijos rinką, pavadinimus;
DEET liekanų laboratorinių tyrimų protokolą paraiškoje minimoms miško grybų ir uogų rūšims;
etiketės (ženklinimo) pavyzdį, kuris jau naudojamas Lietuvoje kiekvienai paraiškoje minimai miško grybų ir uogų rūšiai;
etiketės (ženklinimo) pavyzdį, kuris bus naudojamas Vokietijos rinkai kiekvienai paraiškoje minimai grybų ir miško uogų rūšiai;
oficialų (valstybinį) patvirtinimą, kad miško grybais ir uogomis, minimais paraiškoje, prekiaujama Lietuvoje;
Paraiškas teikti adresu: Bundesamt für Verbraucherschutz und Lebensmittelsicherheit, Dienststelle Berlin, Postfach 11 02 60, D-10832 Berlin, Deutschland.

Ką patartumėte vaistažolių, grybų ir miško uogų rinkėjams bei ekologiškų daržovių ir vaisių augintojams?

Vaistažolių, grybų ir miško uogų rinkėjams bei ekologinių daržovių bei vaisių augintojams yra rekomenduojama:

asmenims, renkantiems ar apdorojantiems derlių, nenaudoti repelentų, kurių sudėtyje nurodytas DEET;
jei laukuose, kur auginamos vaistažolės, lankosi žmonės, jie taip pat turi nenaudoti repelentų, sudėtyje turinčių DEET, ir nesipurkšti jais vaistažolių laukuose;
jei ekologinių produktų gamyboje naudojamos atvežtinės žaliavos – būtina atlikti žaliavos laboratorinius tyrimus DEET likučių koncentracijai nustatyti.