Paskiepytas nuo pasiutligės ir identifikacinį dokumentą turintis augintinis gali keliauti po ES ir už jos ribų, tačiau ne kiekvienas vežėjas gabena gyvūnus. Taip LRT Radijo laidoje „LRT Vasaros studija“ kalba veterinarijos ir kelionių specialistės. Pašnekovės pataria gerai pagalvoti, ar tikrai verta kartu vežtis gyvūną, ar šis nesukels nepatogumų aplinkiniams.

Europoje gyvena 90 mln. kačių, 75 mln. šunų, Lietuvoje – 700 tūkst. šunų. Šių augintinių savininkai, norintys juos pasiimti atostogų, kelionę turėtų pradėti planuoti bent prieš mėnesį, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.

„Reikėtų, kad vežami gyvūnai turėtų augintinio pasą arba kitą identifikacinį dokumentą. Gyvūnas turi būti sveikas. Privaloma vakcinacija nuo pasiutligės keliaujant į ES ir ne ES šalis, visos kitos vakcinacijos ir profilaktikos nuo kitų ligų yra sveikintinos, tačiau neprivalomos.

Jei tai pirminė vakcinacija nuo pasiutligės, po vakcinos prieš kelionę tenka palaukti apie mėnesį, todėl kelionę reikia planuoti iš anksto. Jei vakcinacija kasmetinė, tiek laukti nereikės“, – pagrindinius reikalavimus dėsto LRT Radijo pašnekovė.

Augintinio kelionė gali atsieiti brangiai

Kelionių agentūros „Zigzag Travel“ rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė pažymi, kad toli gražu ne kiekvienas vežėjas teikia gyvūnų transportavimo paslaugą, o kai kurių jų sąlygos gali būti nemalonios jūsų augintiniui.

„Kiekvienas vežėjas taiko skirtingas gyvūnų gabenimo sąlygas, svarbu jas išsiaiškinti gerokai prieš kelionę. Taip pat reikia pasidomėti šalies, į kurią keliaujama, muitinės sąlygomis, veterinarijos reikalavimais, kadangi vežėjas už tai neatsako.

Pigių skrydžių bendrovės, kurias dažniausiai renkasi Lietuvos keliautojai, gyvūnų neveža. Norint keliauti su gyvūnu, reikėtų rinktis kitą kompaniją. Autobusu į užsienį gyvūną išsivežti yra gana sudėtinga: iš Lietuvos į užsienį keleivius vežančios kompanijos gyvūnų taip pat negabena“, – kalba D. Bartusevičiūtė.

Keliaujantiems traukiniu ypatingai gerų žinių laidos pašnekovė taip pat neturi: „Lietuvos geležinkeliai“ leidžia vežtis mažus gyvūnus, o štai, pavyzdžiui, tarptautinė kompanija „Eurostar“ gyvūnų nepriima.“

Į lėktuvo saloną, pasak D. Bartusevičiūtės, priimami tik maži gyvūnai, kurių svoris neviršija aštuonių kilogramų. Didesni vežami krovinių skyriuje.

Gyvūnams paprastai taikomi atskiri tarifai, o kainos priklauso nuo augintinio ar jo narvo dydžio ir svorio.

Plaukiant keltu, pasak kelionių specialistės, augintinio savininkui gali tekti pirkti visą atskirą kajutę, net jei jis keliauja vienas su gyvūnu.

„Prieš perkant bilietą reikia pasidomėti reikalavimais, nes yra ribojamas gyvūnų kiekis vieno reiso metu. Jei reiso metu krovinių skyriuje bus šuo ir katė, gali būti, kad tie gyvūnai nebus priimami keliauti kartu“, – perspėja D. Bartusevičiūtė.

Kelionės maršrutą teks taikyti prie gyvūno

Kad ir kur nuvyktumėte, jums greičiausiai pavyks surasti gyvūnams draugišką viešbutį, tik prieš tai reikėtų pasidomėti sąlygomis jame: gali tekti nusivežti savo gyvūno gultą. Tačiau svarbiau yra socialinė atsakomybė, pabrėžia laidos pašnekovės.

„Kelionė gyvūnui, ypač jei tai pirmas kartas, sukelia stresą, jis gali imti elgtis neįprastai: triukšmauti, graužti baldus ar kitus daiktus. Reikėtų pagalvoti, ar tikrai verta augintinį vežtis kartu ten, kur bus labai daug žmonių“, – sako D. Bartusevičiūtė.

Jai antrina ir Baltijos kinologijos centro gyvūnų viešbučio savininkė Jurgita Gustaitienė: „Keliaujant su gyvūnu atsiranda papildomų sunkumų. Reikia suplanuoti maršrutą taip, kad būtų galima sustoti, leisti gyvūnui palakstyti,  pailsėti. Jis taip pat neturi kelti nepatogumų aplinkiniams.“

Laidos viešnios pažymi, kad gyvūnas gali smarkiai pakoreguoti jūsų kelionės planus, nes muziejuje ar koncerte jam tikrai nebus įdomu, tad reikia gerai pasvarstyti, ar gyvūnas tikrai turėtų keliauti kartu.

„Norinčių keliauti su gyvūnais būna daug, kol nesužino visų sąlygų ir reikalavimų“, – tikina D. Bartusevičiūtė.