Chameleonai – populiarūs reklamų ir animacinių filmukų herojai. Dažniausiai jie vaizduojami kardinaliai keičiantys spalvas. Tačiau iš tiesų, pasak Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėjos Almos Pikūnienės, jei chameleonas yra žalias, jis nepasidaro nei raudonas, nei oranžinis.

„Žinoma, yra natūraliai raudonų chameleonų. Tada jie ir keičia spalvas savo diapazone. Bet Jemeno chameleonas gali tapti įvairiais atspalviais žalias: gali tamsesnis, gali šviesesnis. Ta spalva gali pereiti į rudą, kartais ­– netgi pilkai violetinę“, – sako A. Pikūnienė.

Beje, dažniausiai šie gyvūnai spalvą pakeičia dėl savo sveikatos būklės ar emocijų. „Sveikas chameolonas paprastai būna žalias, gana ryškus, šonuose būna šviesesnės dėmelės. Jei chameleonas dar šviesėja, išryškėja geltonos dėmelės [...], tai jau rodo jo teigiamas emocijas, tada jis būna labai patenkintas gyvenimu“, – teigia Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja.

Liežuvis –  dešimtkart ilgesnis už patį gyvūną

Pasak A. Pikūnienės, Jemeno chameleonų tėvynė yra Jemenas. „Bet jie yra paplitę gerokai plačiau – Arabijos pusiasalyje ir dar šiek tiek [giliau] sulindę į žemyną“, – teigia specialistė.

Gamtoje tokie chameleonai mėgsta drėgnus miškus, gyvena arti vandens telkinių, geria tekantį arba lašantį nuo lapų vandenį ir jiems reikia gana daug drėgmės.

„Vanduo jiems iš tiesų reikalingas , ypač – tekantis. [...] Jei nėra tekančio vandens, reikia per dieną bent kokius tris kartus apipurkšti augalus, aplinką. Ant paties gyvūno purkšti nereikėtų, nes jie nemėgsta tiesioginio vandens“, – nurodo A. Pikūnienė. 

Tiek gamtoje, tiek ir nelaisvėje, chameleonai yra dieniniai gyvūnai. Sutemus jie eina miegoti – prisišlieja prie medžio kamieno ir ten lieka visai nakčiai. Dieną, kai oras įšyla, jie pradeda medžioti.

„Maitinasi vabzdžiais. Iš tiesų šie gyvūnai gamtoje turi ką veikti, kol jie susiranda sau tinkamą vabaliuką“, – teigia Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja.

Tikriausiai žinote, kad chameleonai sugeba matyti kiekviena akimi atskirai. Viena akis, A. Pikūnienės teigimu, būna nukreipta į pastebėtą vabzdį, taip jis užfiksuojamas. Tada chameleonas tūkstantosiomis sekundės dalimis išmeta savo liežuvį iš burnos ir juo sugauna auką. „Jis liežuviu pasiekia iki dešimties kartų ilgesnį, o kartais ir didesnį, atstumą, negu pats gyvūnas“, – tikina A. Pikūnienė.

Ypatingas regėjimas chameleonui gelbėja gamtoje. Jis ne tik padeda aptikti vabzdžius, bet ir pastebėti besiartinančius grobuonius. Mat chameleonai beveik negirdi.

„Geriausiai išvystytas chameleonų organas yra akys. Jie gamtoje mato viską. O klausos dažniausiai net nenaudoja, nes ji labai silpna“, – aiškina Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja.

Anot jos, chameleonus laikant nelaisvėje, juos reikia šerti tuo pačiu pašaru, kaip ir gamtoje, t. y. vabzdžiais.

„Tik reikia turėti galvoje, kad nelaisvėje tuos vabzdžius būtina vitaminizuoti. Reikia duoti gana daug papildų. Šie gyvūnai ypač dažnai serga metaboline kaulų liga, jiems dažnai pasireiškia kalcio trūkumas“, – įspėja A. Pikūnienė.

Tai, kad chameleonui labai trūksta kalcio, galima pastebėti. Pasak Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėjos, kinta gyvūno spalva.

„Jei jis nuolat tamsus, galima spėti, kad arba jam trūksta kalcio (galbūt – kitų mikroelementų, bet dažniausiai būna kalcio trūkumas), arba jam atsiranda kojų sanarių patinimai“, – teigia moteris.

Specialistės teigimu, kad šis gyvūnas įsisavintų kalcį, reikalinga šviesa. Vasaros metu retkarčiais chameleoną reikėtų išnešti į lauką, kad jis pabūtų saulutėje. „Žiemą praktiškai visą dieną – bent aštuonias valandas – turėtų degti specialios ultravioletinės lempos“, – pažymi A. Pikūnienė.

Jei chameleonas negaus jam reikalingos šviesos, pasak Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėjos, kalcio galima šerti kiek tik norite – gyvūnas jo paprasčiausiai neįsisavins.

Nuolat siūbuoja – apsimeta esą šakelės

A. Pikūnienės teigimu, gyvūną laikant nelaisvėje, jam reikia užtikrinti tam tikras sąlygas. Moteris pabrėžia, kad reikia turėti gerai ventiliuojamą terariumą. „Dažnai tai pakiša koją eiliniams laikytojams. Jie dažnai to nežino arba neatkreipia dėmesio“, – pastebi A. Pikūnienė.

Chameleonai yra jautrūs prastam nusistovėjusiam orui. Jei neužtikrinsite pakankamai geros oro kaitos, toks gyvūnas augs trumpiau, nei galėtų, sudarius tinkamas sąlygas.

„Labai greitai suserga kvėpavimo sistemos ligomis ir žūsta. [Turi būti] netiesioginis skersvėjis. Negalima ventiliatoriaus šalia statyti, bet turi nuolat keistis oras. Pačiame terariume turi būti daug ventiliacinių angų. Tos angos turi būti skirtinguose aukščiuose. Tada susidaro ntatūrali cirkuliacija“, – dėsto Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja.

Įdomu tai, kad chameleonų gyvenimo trukmė priklauso ir nuo to, ar jiems suteikiama galimybė poruotis.

„Reikia turėti galvoje, kad šie gyvūnai iš viso yra neilgaamžiai. Jei laikytumėte porą, tada taip, jie išgyvena ir dešimties metų, patelės – gerokai trumpiau. Bet, jei chameleonai yra neporuojami, jų amžius yra labai trumpas. Patelės tokiu atveju gyvena iki trejų metų, patinai – ketverius“, – nurodo A. Pikūnienė.

Ji pabrėžia, kad chameleonai negali būti laikomi vienoje erdvėje, nes ima peštis. Taigi, jei norite laikyti porelę, turėtumėte įsigyti du terariumus. Vienam gyvūnui reikėtų maždaug 60 cm ilgio ir pločio terariumo, kurio aukštis turėtų būti ne mažiau nei 1 m.

„Suleidžiami chameleonai tik poravimuisi. Tada patelės deda kiaušinius, o, praėjus tam tikram laikui, jie ir vėl atskiriami. Maždaug savaitę galima laikyti kartu. Per metus galima apie porą savaičių laikyti kartu, kitaip – ne“, – akcentuoja Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja.

Pasak specialistės, chameleonai net neturėtų matyti vienas kito. Mat, jei jie mato vienas kitą, o patelė būna nepasiruošusi poravimuisi, ji ima stresuoti ir pykti.

„O jų poravimosi ritualai yra iš tiesų labai gražūs. Viskas prasideda nuo asistavimo, paskui prasideda muštynės ir tik po ilgų santykių aiškinimosi pavyksta susiporuoti“, – šypsosi A. Pikūnienė.

Atidesni Lietuvos zoologijos sodo lankytojai gali pastebėti, kad, judėdami terariume, chameleonai siūbuoja. Jie taip imituoja judančias šakeles, aiškina Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja.

„Tai yra tiesiog išlikęs instinktas, nesvarbu, kiek chameleono kartų jau yra išvesta nelaisvėje. Jie svyruoja taip, kaip juda šakelė, kad būtų nepastebimi plėšrūnams, savo priešams. Jie kartu su ta šakele svyruoja“, – aiškina A. Pikūnienė.

Ji tikina, kad taip stipriai, kai rodoma reklamose ar animaciniuose filmukuose, chameleonai spalvų nekeičia.

„Natūrali spalva – žalia. Jie nepasidaro nei oranžiniai, nei raudoni. Žinoma, yra natūraliai raudonų chameleonų. Tada jie ir keičia spalvas savo diapazone.

Bet Jemeno chameleonas gali tapti įvairiais atspalviais žalias: gali tamsesnis, gali šviesesnis. Ta spalva gali pereiti į rudą, kartais ­– netgi pilkai violetinę“, – sako Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja.

Spalvos keitimas – tai ne tik prisitaikymas prie aplinkos sąlygų. Pasak A. Pikūnienės, tai turi mažiausiai reikšmės nelaisvėje gyvenantiems chameleonams, bet tai rodo jų emocinę ir sveikatos būklę. Jei gyvūnas ilgą laiką būna papilkėjęs, patamsėjęs, tai reiškia, kad arba jam trūksta drėgmės, jis turi sveikatos problemų arba labai stresuoja.

„Sveikas chameolonas paprastai būna žalias, gana ryškus, šonuose būna šviesesnės dėmelės. Jei chameleonas dar šviesėja, išryškėja geltonos dėmelės (dažniausiai tai būdinga patinams), tai jau rodo jo teigiamas emocijas, tada jis būna labai patenkintas gyvenimu“, – teigia A. Pikūnienė.