Svarbu išlaikyti hierarchiją

Būsimiems gyvūnų prižiūrėtojams dėstantis specialistas dažnai akcentuoja šios klaidos padarinius, kai pernelyg lepinami augintiniai tampa tikrais namų karaliais ir patys sprendžia, kaip jiems geriausia elgtis. Šeimininkai, dažnai to nė nesuvokdami, palaipsniui praranda autoritetą ir taip išprovokuoja šuns elgesio problemas, kurios apsunkina kasdienį gyvenimą.

„Šunys yra gaujos gyvūnai, kuriems svarbu aiški struktūra ir taisyklės, todėl šeimininkas turi tapti tvirtu ir nuosekliu lyderiu. Jei šuo nejaučia aiškios hierarchijos, jis gali pradėti manyti, kad pats yra atsakingas už sprendimų priėmimą, gali pats spręsti, kaip elgtis, o tai dažnai sukelia nepaklusnumą, nerimą ar net agresiją. Tinkamai nustatytos ribos mažina augintinio stresą ir padeda išvengti elgesio problemų“, – aiškina M. Gustaitis.

Anot specialisto, dažnai šeimininkai skundžiasi, kad jų augintinis ignoruoja komandas, tempia pavadėlį, neateina pašauktas, šokinėja ant žmonių ir t. t. Dažniausiai visų šių problemų priežastis yra netinkamai suformuota hierarchija, nes jeigu augintinis gauna viską be pastangų – žaislų, ėdalo, dėmesio – jis mano esąs namų valdovas.

Pasak M. Gustaičio, geriausias būdas pakeisti šuns elgesį – keisti jo mąstymą nuo „aš esu šuo milijonierius“ į „aš esu šuo darbuotojas“. Tai galima pasiekti ribojant prieigą prie resursų ir nustatant aiškias taisykles.

Komanda: šunys puikiai geba mokytis ir mėgdžiojimo būdu, todėl dirbant grupėje progresas dažnai būna spartesnis. / Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro nuotr.

Kaip keisti elgesį?

Pasak M. Gustaičio, norint pakeisti ilgus metus formuotą šuns elgesį, reikia laiko ir kantrybės.

„Svarbiausia – nuoseklumas. Nenorėkite pasiekti rezultatą per savaitę ar dvi. Tai procesas, kuris gali trukti mėnesius. Tačiau atkaklumas ir taisyklių laikymasis garantuoja sėkmę“, – akcentuoja dresūros specialistas ir priduria, kad pasikeisti gali visi šunys, nepaisant jų amžiaus, dydžio ar veislės. Tam gali padėti ir dresūros užsiėmimai – ypač grupiniai, nes šunys geba mokytis ir mėgdžiodami, todėl dirbant grupėje pažanga dažnai būna spartesnė.

Anot M. Gustaičio, ėdalas yra vienas efektyviausių manipuliacinių svertų auklėjant šunį, nes atitinka pagrindinį augintinio instinktą – išlikimą. Šuo natūraliai siekia gauti ėdalo, todėl tinkamai jį naudojant galima formuoti norimą elgesį, stiprinti paklusnumą ir gerinti tarpusavio ryšį.

Kai ėdalas neprieinamas nuolat, o tampa atlygiu už tinkamai atliktas komandas ar mus tenkinantį elgesį, šuo ima labiau koncentruotis į šeimininko nurodymus. Tai leidžia ne tik efektyviai išmokyti naujų įgūdžių, bet ir išlaikyti aiškią hierarchiją – šeimininkas tampa resursų valdytoju, o šuo supranta, kad jo gerovė priklauso nuo paklusnumo ir bendradarbiavimo. Taigi ėdalas neturėtų nuolat būti dubenėlyje namuose, geriausia jį dalyti per pasivaikščiojimus kaip atlyginimą už paklusnumą ir gerą elgesį.

Šunys yra gaujos gyvūnai, kuriems svarbu aiški struktūra ir taisyklės, todėl šeimininkas turi tapti tvirtu ir nuosekliu lyderiu.

Anot specialisto, kita labai veiksminga priemonė šuns elgesiui keisti yra narvas. „Iš pradžių narvas gali būti naudojamas kaip kontrolės priemonė, o ilgainiui tapti šuns saugia vieta – tarsi jo miegamasis“, – aiškina M. Gustaitis.

Anot specialisto, svarbu, kad narvas nebūtų siejamas su neigiamomis emocijomis ar bausmėmis. Tinkamai prie jo pripratintas augintinis jame jausis saugiai ir ramiai. Tai ypač svarbu šuniukams, kurie dar tik mokosi namų taisyklių – narvas padeda išvengti netinkamo elgesio, pavyzdžiui, daiktų graužimo ar netvarkos namuose.

Gudrybė: šuo išmoksta, kad tam tikra jo išraiška gali sukelti žmogaus gailestį ir sušvelninti padaryto blogo elgesio padarinius. / Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro nuotr.

Pastangos duoda rezultatą

Dresūros specialistas akcentuoja, kad auklėjant šunį labai svarbu  jį išmokyti, kad dėmesys ir žaidimai nėra savaime suprantamas dalykas, o užsitarnaujama privilegija.

„Jei šeimininkas nuolat glosto, kalbina ar žaidžia su augintiniu be jokios priežasties, šuo gali pradėti manyti, kad dėmesys jam priklauso bet kada ir be pastangų. Tai gali paskatinti reiklų, net įkyrų elgesį – šuo gali loti, reikalauti glostymo ir t. t. Geriausia skatinti šunį dėmesiu tada, kai jis rodo tinkamą elgesį, pavyzdžiui, ramiai laukia, užmezga akių kontaktą ar paklūsta komandai. Taip šuo supranta, kad norint gauti dėmesio, reikia elgtis tinkamai“, – aiškina M. Gustaitis. Pasak jo, taip šuo tampa motyvuotesnis bendradarbiauti, nes supranta, kad jo pastangos duoda rezultatą.

Šuns žaislai taip pat neturėtų būti nuolat jam prieinami, nes tuomet jie praranda savo vertę ir tampa nebeįdomūs. Geriausia juos laikyti atskirai ir duoti tik tam tikru metu – kaip paskatinimą už tinkamą elgesį ar užimtumo priemonę.

„Dažnai šeimininkai grįžę namo randa sugraužtus batus ir kaltai atrodantį šunį. Tačiau svarbu suprasti, kad šuo nejaučia kaltės taip, kaip mes. Šuo išmoksta, kad tam tikra jo išraiška, susigūžimas ar nusuktas žvilgsnis, gali sukelti žmogaus gailestį ir sušvelninti padarinius. Todėl, užuot interpretavę šuns išraišką kaip kaltės jausmą, geriau susitelkite į aiškių taisyklių formavimą, kurios padės kurti harmoningus santykius su augintiniu ir užkirsti kelią nepageidaujamam elgesiui“, – teigia instruktorius.