Jokių specialių teisės aktų, globojančių kiškius, nėra, o didžiausią žalą jiems daro žemės ūkio technika ir chemija. Taip sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. Anot jo, nors pilkųjų kiškių populiacija yra gerokai sumažėjusi, tačiau išnykimas jiems dar tikrai negresia.

LRT radijo klausytojas domisi, ar kas nors saugo kiškius, mat pastebėjo jų sumažėjimą.

„Lietuvoje labai sumažėjo kiškių, dėl lapių gausos ir kitų dalykų. Ar įstatymai kaip nors saugo kiškius? Ar gina kas nors kiškius ir kitus gyvūnus nuo žemės ūkio technikos?“ – nerimauja klausytojas.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas E. Tijušas sako, kad labai džiugu, jog žmonės domisi ir pastebi, tačiau, jei gyvūną matome retai, dar nereiškia, kad jis retas. „Daugelis gyvūnų nėra taip akivaizdžiai besidemonstruojantys eiliniam gamtos stebėtojui“, – tvirtina E. Tijušas.

Tačiau jis sutinka, kad pilkųjų kiškių populiacija ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje mažėja.  Priežasčių, pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo, yra ne viena ir ne dvi.

„Visų pirma, labai didelių nuostolių kiškiai patyrė sovietmečiu, kai buvo masiškai melioruojamos žemės. O šiais laikais didžiausia problema yra žemės ūkio technika ir chemija“, – vardija specialistas. Didžiulę žalą kiškiai patiria dėl šienavimo technikos. Ji – vis didesnė, greitesnė, pjauna žemiau ir nepalieka jokių galimybių kiškių vadoms išlikti.

Kiškiai labai vislūs. Lietuvoje jauniklius jie atsiveda tris kartus per metus. Antroji vada būna kaip tik birželio mėnesį, kai vyksta šienapjūtė. „Turbūt nesunku įsivaizduoti, kad po milžiniškų žoliapjovių dantimis didžioji dalis tų kiškučių birželio mėnesį žūsta“, – sako E. Tijušas.

Be to, kiškis – daugelio plėšrūnų grobis: lapių, plėšriųjų paukščių, pvz., Lietuvoje taip mylimų gandrų, primena pašnekovas.  „Dėl šių aplinkybių ši rūšis iš tikrųjų dabar patiria problemų. Bet noriu patikinti ir paguosti klausytoją, kad kiškiai dar tikrai nėra priėję prie tos ribos, kad išnyktų“, – ramina Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas.

Jokių specialių teisės aktų, globojančių kiškius nėra, tik bendri teisės aktai, kurie reglamentuoja visos gyvūnijos, kaip nacionalinio turto, apsaugą ir globą. Tačiau yra metodų, kurie gali sumažinti kiškių nuostolius, pvz., pradėti šienavimą ne iš pakraščio lauko važiuojant į vidurį, o iš vidurio – į pakraštį.

„Ūkininkas iš savo lauko nori išgauti maksimalią naudą, todėl skuta tą lauką, kaip vyras barzdą – milimetro tikslumu. Tačiau kiekvienas pakeltas žoliapjovės  centimetras geometrine progresija didina išlikusių gyvūnų skaičių“, – tikina E. Tijušas.