Lietuvos žvejus suskaičiuoti nepaprasta. Tiesa, atlikus tyrimus pavyko nustatyti, kiek jų žvejoja Kauno mariose. Kažkada „tikromis žiemomis“ ant Kuršių marių laimės ieškančių stintautojų gausa taip pat būdavo žinoma. Šiaip ar taip, teigiama, kad šalyje yra apie 220 tūkst. aktyvių žvejų. Pasyvių skaičius gali siekti ir visą  milijoną. Žinoma, statistiką lengvina leidimų žvejoti įvairaus tipo vandens telkiniuose ir kortelių  šlakių ir lašišų žūklei pardavimas.

Jeigu nelengva suskaičiuoti žvejus, kaip suskaičiuoti laimikius? Pasirodo, kai ką žinome ir turime labai patikimus duomenis. Tačiau šįkart pristatome Kauno mariose tirtą žūklautojų laimikių įvairovę.  Nors mūsų ichtiofaunos sąrašuose yra daugiau kaip 100 žuvų rūšių, tačiau ar kas nors matė jas visas, ar laikė rankose? Visi siekia ko – lydekos, starkio... Taip manome, tuo tikime. O ką sako tyrimai?

Gamtos tyrimų centro mokslininkai atliko apklausas tarp Kauno marių žvejų, jose geranoriškai dalyvavo daug žvejų mėgėjų iš visos Lietuvos. Taigi, rezultatai ir tradiciniai, ir stebinantys.

Mokslininkų įsitikinimu, laimikio įvairovė priklauso labai nuo daug ko, ne paskutinėje vietoje ir žvejų pasirengimas, savo dalyko išmanymas. Tyrimų duomenis pristatantis Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Justas Dainys apibendrina 2016-2021 metais Kauno mariose visus keturis metų laikus vykdytus tyrimus.

Ne tiek žvejams, kiek ekologams, tiriantiems Kauno  marių hidrobiontų (taip pat ir žuvų) būklę, rūpi šiuose vandenyse esantis rūšių santykis.   Kiek ir kokių rūšių sugauna žvejai,  priklauso tiek nuo metų laiko, tiek nuo žvejybos būdo, tiek ir nuo vandens telkinio ir netgi skirtingų to paties telkinio vietų, kuriose žvejojama. Žvejojant nuo ledo paprastai vyrauja kelios žuvų rūšys – ešeriai, kuojos, kartais pagaunama karšių, taip pat pūgžlių. Pasitaiko ir kitų rūšių žuvų, tarkime starkių, bet jų pagaunama itin retai. Šiltuoju metų laiku laimikių rūšinė sudėtis įvairesnė, taip pat didesni skirtumai tarp pavasario, vasaros ir rudens. Pavasarį, atėjus tinkamam laikui, žvejų mėgėjų laimikiuose vienareikšmiškai vyrauja sidabriniai karosai; nors jų kibimas ir labai intensyvus, tačiau gan trumpas. Po neršto jie išsisklaido po visą vandens telkinį ir žvejų laimikiuose pasitaiko retai. Iš karpinių žuvų juose ima vyrauti karšiai, plakiai, nemažai sugaunama karpių.

Žvejojant spiningu, sugaunamos plėšriosios žuvys. Čia vienareikšmiškai dominuoja ešeriai ir starkiai; lydekų pagaunama gerokai rečiau, nes ir jų dalis Kauno marių žuvų populiacijoje gerokai mažesnė. Kai kuriems žvejams pavyksta sugauti šamų. Jų Kauno mariose yra itin didelių; tyrimų metu didžiausias žvejų mėgėjų sugautas užregistruotas šamas svėrė 20 kilogramų – laimikis išties įspūdingas, tačiau neabejojama, jog marių dugne gyvena ir keturis ar penkis kartus didesnių galiūnų.

Tyrimai parodė, kad didelių netikėtumų žvejų laimikiuose neužfiksuota, kai kurie žvejai buvo sugavę žiobrių – tai iš jūros migruojanti žuvis,  kurios ežeruose ir tvenkiniuose paprastai nebūna, tačiau užtvenkus Nemuną, virš užtvankos likę žiobriai prisitaikė ir liko gyventi Kauno mariose. Tiesa, čia jie gerokai mažesni, nei jų giminaičiai iš jūros – taip yra todėl, jog gėlame vandenyje žiobriai gyventi gali, tačiau tai nėra jiems tinkamiausia aplinka.

Kiek neįprastai galėtų atrodyti spiningu pagauti karšiai, tačiau rudenį mikromasalais spiningaujantys žvejai didelių karšių kartais pagauna, nes prieš žiemą kaupdami energijos atsargas, jie maitinasi viskuo, kas telpa į burną ir ką spėja pagauti. Taigi, karšių racione kartais pasitaiko smulkių žuvyčių, tačiau jos sudaro labai nedidelę dalį.

Tyrimai Kauno mariose tęsiami, stengiamasi naudoti piliečių mokslo metodikas, kai aktyvūs žvejai skrupulingai fiksuoja savo laimikius, jų svorį, būklę, taip pat pateikia duomenis apie sugavimų dinamiką. Minėtas aktyvių žvejų skaičius iš tikro yra potencialūs mokslininkų pagalbininkai.