Tenka pripažin ti, kad kas met gims tan čių šu niu kų ir ka čiu kų skai čius yra ge ro kai di des nis nei ge rų žmo nių, no rin čių ir ga lin čių juos au gin ti. Dėl to tūks tan čiai svei kų gy vū nų yra su nai ki na mi ar ba iš me ta mi val ka tau ti.
Iš kast ra vę ar ste ri li za vę sa vo gy vū ną jūs ne tik pri si dė si te prie be glo bių šu nų ir ka čių skai čiaus ma ži ni mo. Šios pro ce dū ros yra vie nas pa pras čiau sių ir sau giau sių bū dų atei ty je iš veng ti ne tik jū sų au gin ti nio ne pa gei dau ja mos elg se nos, bet ir svei ka tos pro ble mų.
Egzistuoja senas mitas, kad patelės svei ka tai la bai nau din ga bent kar tą tu rė ti pa li kuo nių. Šis tei gi nys nie kuo ne pag rįs tas ir vi siš kai ne tei sin gas. Nei nėš tu mas, nei gim dy mas ne tu ri jo kios įta kos to les niam gy vū no gy ve ni mui. Tai tik stre sas tiek jums, tiek jū sų au gin ti niui.
Gana didelis procentas vyresnio amžiaus ne ste ri li zuo tų pa te lių su serga įvai rio mis ly ti nių or ga nų li go mis. Ste ri li zuo tiems gy vū nams šios ri zi kos ne be lie ka. Be to, moks liš kai įro dy ta, jog anks ty va ste ri li za ci ja mi ni ma liai su ma ži na pie no liau kos vė žio ti ki my bę.
Patinams kastracija turi dar vieną tei gia mą efek tą – bū da mi vy res nio am žiaus jie ne ser ga pro sta tos li go mis.
Kada kastruoti ar sterilizuoti?
Paprastai ši ope ra ci ja at lie ka ma maž daug 6 mėn. am žiaus gy vū nams. Pag rin di nis mo ty vas – vy res niam gy vū nui yra ma žes nė anes te zi jos ri zi ka. Ta čiau da bar dau ge lis ve te ri na rų nau do ja pa žan giau sias nar ko zės tech no lo gi jas ir re ko men duo ja ope ruo ti net 8 sa vai čių am žiaus gy vū nė lius.
Kaip atliekama kastracija ir sterilizacija?
Prieš ope ra ci ją gy vū nas tu ri bū ti nešer tas ma žiau siai 12 val. Kast ra ci ja at lie ka ma pa ti nams – jiems pa ša li na mos sėk li dės. Ste ri li za ci ja yra pa te lės kiau ši džių (kar tais ir gim dos) pa ša li ni mas. Tai su dė tin ges nė už kast ra ci ją pro ce dū ra, ka dan gi bū ti na in ter ven ci ja į pil vo ert mę. Au gin ti nių sa vi nin kai bai mi na si, kad gy vū nui skau dės, bus sun kus poo pe ra ci nis pe rio das. Vi sos šios ope ra ci jos at lie ka mos tik tai kant bend rą narkozę, to dėl yra vi siš kai ne skaus min gos. Da bar pa te lių ste ri li za ci jos pro ce dū ra ga li bū ti at lie ka ma va di na mo sios at vi ros ope ra ci jos bū du, kai da ro mas gan di de lis pjū vis, ir la pa ros ko pi niu me to du, t.y. tau so jan čia ope ra ci ja. Tai chi rur gi jos tech ni ka, pe rim ta iš žmo nių me di ci nos, kai per ma žus vie ną ar du pjū vius į pil vo ert mę įve da mi en dos ko pi nis prie tai sas ir chi rur gi nis inst ru men tas, ku riais ma ni pu liuo ja ma pa ša li nant kiau ši des. Ka dan gi pjū viai la bai ma ži, gy vū nui be veik ne skau da.
Reikia paminė ti, jog eg zis tuo ja ir va di na mo ji che mi nė kast ra ci ja ir ste ri li za ci ja, kai gy vū nui po oda yra įde da mas spe cia lus imp lan tas, slo pi nan tis ly ti nių hor mo nų iš sky ri mą. Jis vei kia nuo 6 mėn. iki 1 me tų. Tai tam tik ra al ter na ty va ope ra ci jai. Šio me to do trū ku mas – ga nė ti nai aukš ta pre pa ra to kai na, be to, rei kia ne pa mirš ti lai ku pa kar to ti nai įdėti imp lan tą.
Šian dien jau ir Lie tu vo je at lie ka mos pa te lių ste ri li za ci jos la pa ros ko pi niu bū du. Po to kios pro ce dū ros gy vū nas grei čiau sveiksta, poo pe ra ci nis pe rio das daug leng vesnis. Kau no mies te to kio po bū džio ope ra ci jos kol kas at lie ka mos tik vie no je ve te ri na ri jos kli ni ko je „Kau no ve te ri na ri jos pra kti ka“, ku ri yra Vei ve rių g. 176A-2.
Naujausi komentarai