Pokyčių nepakanka

Pasak Vilniaus universiteto klimatologo prof. dr. Egidijaus Rimkaus, Aplinkos apsaugos instituto konferencijoje „Tvarumas, kuris apsimoka 2023“ pristačiusio pranešimą apie tai, kodėl klimato kaita turi būti svarbi verslui, pirmiausia vertėtų panagrinėti globalias klimato pokyčių realijas.

Pasak jo, nepaisant tarptautinių susitarimų, CO2 emisijos iš fosilinio kuro ne tik nekrinta, bet net didėja, o 2023-iaisiais, kai itin stipriai veikė ir El Nino reiškinys, prognozuojama absoliučiai rekordinė oro temperatūra, kuri 0,1-0,2 °C viršys prieš tai buvusias reikšmes.

„Kartais mes labai pozityviai žiūrime, kaip viskas keičiasi, bet dažniausiai tai apsiriboja ES, o to nepakanka“, – įsitikinęs E. Rimkus ir primena prieš porą metų Saudo Arabijos princo Abdulazizo bin Salmano, vieno galingiausių žmonių pasaulio naftos versle, ištartus žodžius, kad „mes būsime tie, kurie išgausime paskutinį naftos lašą“.

Kartais mes labai pozityviai žiūrime, kaip viskas keičiasi, bet dažniausiai tai apsiriboja Europos Sąjunga, o to nepakanka.

Turi rūpėti visiems

E. Rimkus pabrėžia, kad klimato kaita turėtų rūpėti viso pasaulio visuomenei, nes išbalansuota sistema gali sukelti socialinius konfliktus. Tuoj pat jis pateikia ir klasikinį pavyzdį, kaip Arabų pavasaris 2010-aisiais iš esmės prasidėjo dėl Rusijoje vyravusių sausrų.

„2010-aisiais, prieš pat Arabų pavasarį, Rusijoje buvo labai didelė sausra, labai didelė karščio banga, 33 proc. krito kviečių derlius ir D. Medvedevas, tuometinis Rusijos prezidentas, paskelbė embargą kviečių eksportui. Visame pasaulyje šoktelėjo kviečių kainos, maisto kainos pakilo, o kadangi Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika yra pagrindiniai kviečių importuotojai, žmonės išėjo į gatves. Demokratija, šūkiai ir visa kita buvo vėliau, bet pirmiausia žmonės į gatves išėjo dėl maisto kainų kilimo. Suirutė, kuri prasidėjo daugelyje šalių – Jemene, Sirijoje, Libijoje, – tęsiasi iki šiol ir tai priklauso nuo daugelio dalykų. Sirijos problemą iš dalies labai daug lemia tai, kad nuo 2006 iki 2010 metų ten buvo megasausra, didžiausia per visą Sirijos istoriją, o maksimumas pasiektas 2008-aisiais. Apie 2 mln. Sirijos gyventojų, apie dešimtadalis populiacijos, per vienus metus išvažiavo iš kaimų į miestus, miestuose kilo įtampos, ir didele dalimi todėl ir prasidėjo civiliniai neramumai“, – aiškino E. Rimkus.

Didėjant gyventojų skaičiui, ypač Afrikos žemyno šalyse, ir prognozuojant intensyvius klimato pokyčius, tai tampa didžiule grėsme ne tik šiam regionui, bet ir aplinkinėms teritorijoms.

„Gyventojų skaičius Azijos šalyse stabilizuojasi, jis smarkiai nebedidėja. Tačiau Afrikos žemyne 1990-aisiais buvo 600 mln., 2020-aisiais – 1,2 mlrd., 2050-aisiais turėsime 2,5 mlrd., o amžiaus pabaigoje – 4,5 mlrd. gyventojų. Tai regionas, kuris yra absoliučiai pažeidžiamas klimato kaitos, ir dėl to, kad ten poveikis stiprus, ir dėl to, kad ten instituciniai gebėjimai susitvarkyti su krizėmis yra labai menki. Tad keliolika tūkstančių pabėgėlių, užplūdusių Lampedūzos salą, yra maža problema“, – kalba E. Rimkus.

E. Rimkus akcentuoja, kad klimato kaita kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

„Tą pripažįsta ir NATO, teigia, kad tai yra grėsmė visoms pasaulio valstybėms. Bet Lietuvai tai yra ypatingai svarbu. Tai yra svarbu, nes paveikiama ir ES, kaip bendrija, ir Lietuva tiesiogiai per migrantų srautus, per tiekimo grandinių trūkinėjimus, kitas problemas. Galų gale tai yra gamtinės aplinkos degradacija“, – pabrėžia E. Rimkus.

Naujos galimybės

Regionui, kuriame yra Lietuva, dėl klimato kaitos prognozuojama daugiau lietaus, audrų ir karščio bangų. E. Rimkus mano, kad Lietuva ir jos institucijos su šiais pokyčiais sugebės susitvarkyti, o žemės ūkio ir turizmo sektoriams tokie pokyčiai netgi gali atnešti naudos ar naujų verslo galimybių.

Kalbėdamas apie klimato kaitos poveikį verslui E. Rimkus teigia, kad šioje srityje kylančias rizikas galima skirstyti į tris grupes: fizinės, tranzitinės ir reputacinės. Fizinės rizikos apima tiesioginius gamtos reiškinius, tranzitinės rizikos susijusios su teisiniais ir politiniais pokyčiais, o reputacinės rizikos atsiranda dėl visuomenės reakcijos į verslo veiklą.

Verslui keliami vis didesni su poveikiu aplinkai susiję reikalavimai, skatinimas efektyviau naudoti gamtos išteklius gali ir pasitarnauti, atnešti naujų galimybių.

„Verslui gali būti naudinga investuoti į saulės, vėjo energiją, atnaujinti įrangą, sumažinti išlaidas. Gal trumpalaikėje perspektyvoje tai atrodo didelės investicijos, bet ilgalaikėje – duoda naudą. Be to, galima kurti naujus produktus, naujas paslaugas. Ekologija atveria naujas galimybes, padeda rasti naujus vartotojus. Žmonės vartoja tai, kas jiems apsimoka, aš pats turiu nutolusią saulės elektrinę, nes pasiskaičiavau, kad man tai apsimoka. Kai apsimoka, tai ir verslas jaučia. Šiemet buvo pirmi metai, kai investicijos į saulės energiją viršijo investicijas į naftą. Tikiuosi, kad žalumas apsimokės ir ateityje“, – sako E. Rimkus ir priduria manantis, kad verslas – vienintelė reali jėga, galinti pakeisti situaciją klimato kaitos fronte, tik jį reikia skatinti, versti ar provokuoti.